16 liepos, 2021
Lietuvos statistikos departamentas

Vasarą karščiu alsuojanti žemė nebeatvėsta ir žiemą

Lietuvoje užregistruotas jau antras šią vasarą stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, o įvairias išdaigas dėl klimato kaitos gamta krečia ir žiemą.

Didžiausias vidutinis sniego dangos storis kalendoriniais 2020 m. Lietuvoje buvo tik 3 cm. Tokį didžiausią sniego dangos sluoksnį Hidrometeorologijos tarnyba pernai išmatavo Utenoje.

Šios tarnybos duomenimis, ankstesniais metais Utenoje vidutinis sniego dangos storis siekė 18, Vilniuje – 28 cm. Beje, praėjusiais metais sostinėje vidutinis sniego dangos storis buvo vos 1 cm ir tiek mažai jo Vilniuje nėra buvę nuo 1990 m.

Užtat pastarosios žiemos vis mažiau trikdo statybininkus. Jiems vis rečiau tenka stabdyti darbus net ir šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tačiau tai lemia ne vien tobulėjančios technologijos, bet ir menkas dirvožemio įšalas.

Jo gylis 2020 ir 2019 m. du tris, o vietomis ir daugiau kartų buvo mažesnis nei vidurkis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai dirvožemis per žiemą įšąla apie 30–40 cm, kai kada, ypač sunkesniuose dirvožemiuose, įšalo gylis pasiekia ir 80–90 cm.

Bet 2020 m. didžiausias dirvožemio įšalo gylis buvo 19 cm. Toks jis buvo užfiksuotas Vilniuje. Tačiau Šiauliuose įšalas buvo pasiekęs vos 8 cm, o Utenoje – 5 cm gylį.

2019 m. didžiausias įšalas buvo Varėnoje (30 cm), Vilniuje dirvožemis tais metais buvo įšalęs 13 cm, Šiauliuose – 22, Kaune – 14 cm.

Varėnos apylinkėse paprastai įšalas visuomet būna didžiausias. Šiaurės Rytų Lietuvoje jis taip pat pradeda formuotis anksčiausiai (dažniausiai pirmoje gruodžio pusėje). Įprastai dirvožemis Lietuvoje atitirpsta kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis buvo išmatuotas Dusetose 1966 m. Jis tuomet siekė net 146 cm. Pastaraisiais dešimtmečiais arčiausiai šio rekordo buvo Biržai, kur 2014 m. įšalas buvo pasiekęs 99 cm gylį.

 

Kodėl dirvožemio įšalo gylis kasmet mažėja ir ką reiškia šie pokyčiai, kokias ilgalaikes pasekmes tai gali turėti?

„Dirvožemio įšalo gylis mažėja dėl globalios klimato kaitos, kylančios oro temperatūros ir vis šiltesnių, ne tokių sniegingų žiemų. Dirvožemio įšalo mažėjimas yra daugiametė tendencija“, – teigia Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas daktaras Donatas Valiukas.

Pasak mokslininko, tai dar nereiškia, kad kiekvienais metais dirvožemio įšalas bus vis mažesnis, esą gali pasitaikyti metų su didesniu įšalo gyliu. Vis dėlto naujausi duomenys rodo mažėjančio įšalo gylio tendenciją.

Jam antrina ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius daktaras Egidijus Rimkus. „Įšalo gylis bei trukmė mažėja dėl klimato kaitos“, – pagrindinę žemės paviršiuje vykstančių pokyčių priežastį įvardijo mokslininkas.

Bet, pasak E. Rimkaus, viena žiema gali pasižymėti didesniu įšalu, kita – mažesniu. „2019–2020 metų žiema buvo šilčiausia per matavimų laikotarpį, todėl ir įšalo rodikliai tokie.

2020–2021 metų žiema buvo šaltesnė ir įšalas buvo gilesnis. Tačiau dėl klimato pokyčių dažnesnės šiltos žiemos, todėl įšalo rodikliai atitinkamai kinta“, – sako profesorius.

Nors šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą gylyje veikia ne taip žymiai kaip atmosferą, bet mokslininkai įsitikinę, kad būtent klimato kaita daro didžiausią poveikį dirvožemio įšalo gyliui.

Be to, žiemą vis rečiau susidarant pastoviai ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, dirvožemis neretai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam. Kai mažai sniego ir dažnai atšyla, dirvožemis susisluoksniuoja ir įšalusį dirvožemį keičia atitirpęs.

Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, dirvožemio įšalo gylio duomenys padeda prognozuoti pavasario potvynius, o kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalo gylis) itin svarbios žiemkenčiams – dėl stipraus ir gilaus įšalo bei esant plonai sniego dangai, jie gali nušalti. Kita vertus, kai stora sniego danga dirvą užkloja jai dar nespėjus įšalti, žiemkenčiai gali sušusti.


16 rugpjūčio, 2022

Mus supantis pasaulis keičiasi vis sparčiau. Kiekvieną dieną susiduriame ne tik su technologiniais, bet ir politiniais, socialiniais, moraliniais ar kultūriniais […]

16 rugpjūčio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, reglamentuojantį savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų […]

16 rugpjūčio, 2022

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleido grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas […]

16 rugpjūčio, 2022

Ilgąjį šventinį savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai 105 kartus vyko gesinti gaisrų ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus žuvo, […]

12 rugpjūčio, 2022

Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. […]

Aurelijus Gutauskas
11 rugpjūčio, 2022

Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo […]

10 rugpjūčio, 2022

Pirmadienį vakare Vilniuje, Neries upėje buvo išgelbėti du skendusieji. Operacijos vadovo veiksmai, narų gelbėtojų operatyvumas ir profesionalumas lėmė, kad vanduo […]

8 rugpjūčio, 2022

Saugiausias gaisras – knygoje: ugnis iš jos niekur neišplis! O į atmintį įstrigs ne vienam. Ypač vaikui. Tai ir paskatino […]

Arnoldas Antanavičius
5 rugpjūčio, 2022

Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose […]

5 rugpjūčio, 2022

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ šiandien pranešė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos […]

2 rugpjūčio, 2022

Šalyje prasidėjusią javapjūtę sunkina nepastovūs orai. Žemdirbiai priversti skubėti. Deja, derliaus nuėmimo metu technikai dirbant maksimaliomis apkrovomis, didėja ir gaisrų […]

2 rugpjūčio, 2022

Šiuo neramiu laikotarpiu, kai pasaulio akys nukreiptos į karą Ukrainoje, o šalia to girdime pavojaus varpus dėl artėjančios ekonominės ar […]

2 rugpjūčio, 2022

Sumažėjus nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių srautui, nuo rugpjūčio 8 dienos ukrainiečių registracijos centras veiks tik […]

2 rugpjūčio, 2022

Šiandien „Ekrano“ marių užtvankoje apie 7.30 val. įvyko užtvankos šliuzo gedimas, dėl kurio patvino per Panevėžį tekantis Nevėžis. Šiuo metu […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

29 liepos, 2022

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ tęsia dar kovo mėn. pradėtą iniciatyvą suteikti nemokamą susisiekimą traukiniais nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems […]

27 liepos, 2022

Lietuvoje plintant koronaviruso infekcijai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia pacientų ir gydytojų dėmesį, kad COVID-19 ligos diagnozė gali būti nustatoma […]

Alfonso Mažūno nuotr.
26 liepos, 2022

Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje, prišvartuotame karo laive-muziejuje M52 „Sūduvis“ – paskutiniai paruošiamieji atidarymui darbai.   Liepos 29-ąją […]

25 liepos, 2022

Per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 60 gaisrų ir atliko 97 gelbėjimo darbus. Ugniagesių gelbėtojų pagalbos savaitgalį […]

Alfonso Mažūno nuotr.
24 liepos, 2022

Lietuvos jūrų muziejus sezonui vėl pateikia naujų staigmenų lankytojams. Akylesni praeiviai jau spėjo pastebėti naują itin jaukią ir intriguojančią erdvę […]