13 lapkričio, 2015
Rimgailė Dikšaitė

VDU sociologas: lietuviai į seksą žiūri per rimtai

„Lietuviams trūksta lakesnės erotinės vaizduotės. Jei žvilgtelėtume kad ir į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, įdomesnės erotikos ten nerasime. Skaitančiam kitomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų ar prancūzų, ji paprasčiausiai atrodys juokinga“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas prof. dr. Artūras Tereškinas. Kad neturime išlavintos erotinės vaizduotės ir dažnai įsivaizduojame seksą kaip kažką gėdingo ir nešvaraus, sociologo teigimu, lėmė daug veiksnių: gana uždaras, prievartos kupinas mūsų valstybės gyvenimas XX amžiuje ir apskritai istorinė bei kultūrinė patirtis, kurioje seksualiniam arba lytiniam lavinimui skiriama labai nedaug vietos. „Juokaujant galima sakyti, kad dalis iš mūsų gyvename XIX a. lietuvių tautinio atgimimo idealais, pagal kuriuos savo seksualinę energiją būtina nukreipti į gerus ir naudingus darbus tėvynei arba bent jau sau. Vis stringa bet kokios prasmingesnės pastangos įvesti lytinį auklėjimą Lietuvos mokyklose, nes vadovaujamasi atsilikusia ir labai žalinga seksualinės skaistybės bei susilaikymo ideologija“, –  konstatuoja VDU Sociologijos katedros profesorius.

Seksualumas suvokiamas paviršutiniškai

Lyčių ir kultūros sociologijos tyrinėtojas tikina, kad seksualumas yra platesnė sąvoka nei seksas – jo negalima tapatinti vien su lytiniais santykiais. Pasak profesoriaus, seksualumas susideda ne tik iš mūsų seksualinio elgesio ir seksualinių tapatybių (pavyzdžiui, heteroseksualių ar homoseksualių), bet ir seksualinių fantazijų, vaizdinių, vertybių, normų, kūno supratimų. „Galima sakyti, kad seksualumas suformuoja tai, ką laikome seksu, arba fiziniu seksualumo įgyvendinimu. Todėl mąstymas – neatskiriama seksualumo dalis. Be jo ir seksas būtų tik mechaninė fizinių veiksmų visuma. Tai, kokiomis erotinėmis fantazijomis gyvename, ką laikome patraukliu partneriu, kas mus jaudina ir kas mums atrodo nepriimtina sekso metu, irgi yra mūsų seksualumo dalis. Nors patys to nesuvokiame, protas valdo mūsų seksualinį elgesį“, – pasakoja A. Tereškinas.

Lietuvoje vis dar manoma, kad netoleruoti kitokios seksualinės elgsenos, skirtingų seksualinių tapatybių, apskritai, kitokio požiūrio į seksualumą (erotines fantazijas, malonumus, vertybes) yra lietuviškumo ženklas. Tačiau, A. Tereškino nuomone, kai nekenti kitokio žmogaus ir kitokio seksualumo, bijai ir pats eksperimentuoti, nes manai, kad tai nenormalu. „Kai nuvertini ir net patologizuoji kitokios lytinės orientacijos asmenis, bet koks seksualinis eksperimentavimas tau pačiam kelia nerimą ir įtampą“, – atskleidžia mokslininkas.

A. Tereškinas siūlo imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių ar Vokietijos, kur seksualiniai dalykai diskutuojami atvirai, nebijoma atvirai priimti netradicines seksualinio elgesio formas. „Kuo šalis liberalesnė, tuo ji labiau pripažįsta ir toleruoja „netradicines“ seksualinio elgesio ir praktikų formas, pavyzdžiui, tokias, kaip pornografijos žiūrėjimas, svingerystė, promiskuitetas, biseksualumas, homoseksualumas, neįgaliųjų seksas, fetišizmas ir pan. Šiose šalyse į seksualumą žiūrimą kaip į labai svarbią sudėtingą žmogiško gyvenimo dalį, susijusią ne tik su malonumais, bet ir su rizika bei atsakomybe. Todėl viešos diskusijos apie seksualumą yra būtinos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvos seksualumo istorija kol kas nėra parašyta, todėl pasakyti, ar visada neturėjome seksualinės vaizduotės, arba, kitaip tariant, buvome „neseksualūs“ – sunku. Sociologas konstatuoja, kad mentalitetas, besiremiantis valstietišku gyventojų sluoksniu ir susiformavęs kartu su mūsų tautinės valstybės idėjomis XIX amžiuje, tikrai buvo aseksualus, jį paveldėjome ir nešiojamės su savimi iki dabar. „Neabejoju, kad lietuvių liaudies dainose galima rasti gana daug kone pornografinių užuominų ir įvaizdžių. Panašių pornografinių ritualų liekanų nemažai ir, tarkime, tradicinių lietuviškų vestuvių papročiuose. Bet ar tai reiškia, kad esame seksualiai išsilaisvinę, abejoju“, – ironiškai šypsosi A. Tereškinas. Jo manymu, faktas, jog neturime išsamesnių tyrimų apie lietuvių seksualumą, rodo, kad savo seksualiniu elgesiu ir požiūriu į seksualumą esame įstrigę tarp XIX a. lietuviško skaistybės tautiškumo ir XX a. sovietinės puritoniškos „seksas tik reprodukcijai“ seksualumo sampratos.

Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas tik monogaminiam šeiminiam seksui

Paklausus VDU Sociologijos katedros profesoriaus, kurių tautų atstovai į seksualumą žvelgia panašiai kaip ir lietuviai, A. Tereškinas atsako, kad daryti apibendrinimus apie tai, ar savo seksualine elgsena ir seksualumo supratimu esame artimi vienai ar kitai tautai ir valstybei, ypač tada, kai apie tai nėra atlikta beveik jokių lyginamųjų tyrimų, yra sudėtinga. Visgi pripažįsta, kad sovietinis laikotarpis turėjo įtakos lietuvių seksualumui, tačiau šios įtakos negalima suabsoliutinti. „Galima tik pasakyti, kad mūsų požiūris į seksualumą ir seksą yra gana konservatyvus. Tuo esame panašūs į kai kurias kitas posovietines šalis ar Rusiją. Esame konservatyvūs dėl to, kad seksas Lietuvoje pirmiausia tapatinamas su monogamiška heteroseksualia, dažniausiai vedusia, pora. Kitos seksualumo formos, pavyzdžiui, nemonogaminiai seksualiniai, lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų, grupinis seksas, pasikeitimas partneriais arba svingerystė, smerkiami arba apie juos paprasčiausiai nutylima tarsi jie neegzistuotų. Bet jie egzistuoja“,  – atskleidžia sociologas.

A. Tereškino tvirtinimu, nepaisant įvairėjančių sekso praktikų, Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas tik monogaminiam šeiminiam seksui, o seksualinio elgesio formų ir seksualinių tapatybių įvairovė vis dar yra nepripažįstama. „Prie to ženkliai prisideda mūsų šalies konservatyvūs politikai ir visuomenės veikėjai, kurie tiesiog apsėsti minčių apie seksą, nes nuolat nori uždrausti tiek kitokias seksualinio elgesio formas, tiek pačią informaciją apie seksualumą. Tereikia prisiminti „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą“. Blogiausia, kad rūpinantis draudimais pamirštama, kad šiuolaikinėje informacinių technologijų visuomenėje informacija apie seksą daugelyje kanalų yra prieinama kiekvienam iš mūsų“, – apie jo nuomone nevykusį draudimą pasisako A. Tereškinas.

Valstybės požiūris: seksualumas – ne tik Jūsų asmeninis reikalas

Sociologo tvirtinimu, įdomiausi yra socialinio lūžio laikotarpiai, kai visuomenės keičiasi, tuomet kinta požiūriai į seksualumą, seksualinę elgseną, meilę, tarpasmenius santykius ir pan. Tokiu laikotarpiu Vakarų Europoje kai kurie tyrėjai, pavyzdžiui, prancūzas Michelis Foucault, laiko XVIII a. pabaigą ir XIX amžių. Tuo metu susiformuoja moderni medicina, formuojasi psichiatrijos mokslas, vis didesnę galią reguliuoti žmogišką elgesį įgyja valstybė. Seksualinė elgsena paverčiama socialinės tapatybės žyme. Tai reiškia, kad sukuriami „normaliomis“ ir „nenormaliomis“ seksualinėmis praktikomis užsiimantys socialiniai tipai, pvz. heteroseksualo, homoseksualo, sadomazochisto, ekshibicionisto ir kiti.

A. Tereškinas pasakoja, kad vadinamuosius seksualinius nukrypimus, kurie tokiais laikyti anuo metu, pavyzdžiui, homoseksualumą, ne tik imta mėginti gydyti, bet ir bausti teisiškai. „Nors seksualiniai nukrypimai buvo smerkiami ir draudžiami ir anksčiau, iki šio istorinio lūžio laikotarpio tokios stiprios seksualinės kontrolės ir sekimo Vakarų visuomenėse nebuvo. Tik tuo metu valstybių politinės ir medicinos institucijos ima vis labiau domėtis, kaip valdyti ir reguliuoti gyventojus, jų skaičių ir reprodukciją, todėl seksualumo tyrinėjimai pasidaro svarbia mokslinio žinojimo sritimi”, – pabrėžia VDU mokslininkas ir priduria, kad nuo XIX a. Vakarų valstybėms pradėjus vis labiau kištis į asmenų seksualumą, pats seksualumas tapo visuomeninės kontrolės įrankiu, o šis kišimasis labai akivaizdus ir šiandien.

Seksualumo mokslininkai mėgina prognozuoti įvairius scenarijus

A. Tereškinas atskleidžia, kad kai kurie mokslininkai pesimistiškai mano, jog kapitalistinis pasaulis pavers seksą vien tik ekonominių mainų preke – o galbūt taip jau net yra atsitikę. Kiti teigia, kad Vakarų valstybės, tarp jų ir Lietuva, neišvengiamai pripažins ir įteisins skirtingų seksualumo formų egzistavimą, pavyzdžiui, vienos lyties asmenų santuokas. „Mąstant optimistiškai, galima manyti, kad ir pas mus seksualinių praktikų ir tapatybių įvairovė palaipsniui taps normalia socialinio gyvenimo dalimi. Didės „neįprastų“ seksualumo formų, pavyzdžiui, neįgalių, pagyvenusių asmenų seksualumo, tarpgeneracinių seksualinių santykių matomumas visuomenėje. Be abejo, informacinės ir komunikacinės technologijos jau yra sukūrusios naujų galimybių asmenims patirti seksualumą: dabar žmonės užsiima seksu pažinčių svetainėse, elektroniniu paštu, mobiliaisiais telefonais, kuria kibernetinius romantinius santykius ir keičia virtualias seksualines tapatybes socialiniuose tinkluose. Visa tai leidžia tikėti, kad gyvensime įdomesniame ir teisingesniame seksualiniame pasaulyje”, – viliasi A. Tereškinas.


19 sausio, 2022

Turbūt daug jaunų panelių bent retkarčiais pasvajoja apie tai, kokios bus jų vestuvės. Svajoja apie baltą, gražią ir išskirtinę suknelę. […]

14 sausio, 2022

Verti auskarus į ausis – jau labai seniai žmonijos istorijoje gyvuojanti praktika. Jeigu grįžtume kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą, […]

13 sausio, 2022

Siekiant išvengti didelių COVID-19 protrūkių šalies ugdymo įstaigose ir toliau tęsti kontaktinį ugdymą, nuo šiol kiekvieną penktadienį bendrojo ugdymo ir […]

11 sausio, 2022

Turbūt kiekvienas iš jūsų matėte bent vieną Holivudo filmą, kuriame ne tik porelės viešbučiuose, bet ir superherojai apsigaubia jaukiu ir […]

7 sausio, 2022

Tikriausiai pažįstate bent vieną žmogų, kuris mėgsta keliauti ar dievina lankytis įvairiuose SPA kompleksuose. Atkeliavus kokiai nors tokio asmens šventei, […]

7 sausio, 2022

Ankščiau ar vėliau, kiekvieno iš mūsų gyvenimuose atsiranda tam tikros šventės, kurių proga tenka pirkti įvairias dovanas. Bėgant laikui, sugalvoti […]

A. Kaušpėdas su V. Leonavičiene paskaitoje
5 sausio, 2022

„COVID-19 pandemija, agresyvėjantys totalitariniai režimai, skurdo ir nevilties iššaukta globali emigracija verčia stabtelti ir susimąstyti apie vertybes. Manau, kiekvienam žmogui […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Aldonos Katilienės nuotr.
31 gruodžio, 2021

Aplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

29 gruodžio, 2021

Daug keliaujantys arba aktyvų gyvenimo būdą gyvenantys žmonės sutiks, kad termosas ir termoso puodelis yra geriausias išradimas. Šis indas palaiko […]

29 gruodžio, 2021

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezonas kaip reikiant įsibėgėjo ir nors dar ne persirito į antrąją pusę, sparčiai to artėja. Visos […]

27 gruodžio, 2021

Jeigu planuojate organizuoti renginį pirmą kartą arba esate atsakingi už tai, kad jis praeitų sklandžiai – rūpesčių, turbūt, yra daugiau […]

27 gruodžio, 2021

Ar kada pagalvojote, kiek skirtingų dalykų galite nuveikti su karštų klijų šautuvu? Jis tinkamas ne tik kūrybiniams projektams, bet gali […]

24 gruodžio, 2021

Lietuvos vartotojų institutas pataria švęsti Kalėdas bei Naujuosius  „žaliau“ ir rinktis produktus, kurie turi mažesnį poveikį aplinkai. Nežiūrint to, kad vis […]

22 gruodžio, 2021

2022-aisiais metais startuoja „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pagrindinis tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje savivaldybėje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kurios […]

20 gruodžio, 2021

ŠVIEPraėjusią vasarą Kurtuvėnų regioniniame parke (Kelmės ir Šiaulių raj.) lankėsi didelės grupės jaunų žmonių iš užsienio. Vietiniams gyventojams nuostabą kėlęs […]

IJSO komanda
20 gruodžio, 2021

Gruodžio 12–21 d. vykusioje Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos delegacija pelnė 6 bronzos medalius. Medalius iškovojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos […]