Verslumo padėtis pandemijos aplinkoje Lietuvoje išliko gera

Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų, nors 2020 metais buvo prognozuota priešingai, skaičius nuosekliai mažėjo. Šių metų pradžioje veikiančių įmonių skaičius Lietuvoje taip pat sparčiai paaugo, labiausiai per visą laikotarpį nuo 2016 metų. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.

Tokios įžvalgos pateikiamos Inovacijų agentūros analitikų parengtoje Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje, kuri apima 2021 metų ir 2022 metų pradžios verslumo rodiklių analizę.

„Lietuvos ekonomika po COVID-19 viruso sukeltos pandemijos ne tik atsigavo, bet ir išlaikė augimą. Džiugu, jog valstybės finansinė parama reikšmingai pagelbėjo šalies verslams – padėjo užtikrinti jų veiklų tęstinumą bei pristabdė bankrotų bangą“, – kalba Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė pažymi, jog pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, rado būdų atsitiesti ir net grįžti į priešpandeminį lygį.

„Vieni verslai sugebėjo išspręsti finansinius sunkumus, pasinaudojo valstybės pagalba ir toliau augino pardavimus, kiti net rado verslo nišų ir įsteigė naujas įmones. Smulkių įmonių Lietuvoje daugėja ir nors didesnės įmonės pasižymi didesniu našumu, tačiau žinant, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos variklis, o tokios įmonės sudaro 99 proc. viso Lietuvos verslo – bendrai augantį verslo poveikį ekonomikai galima vertinti teigiamai”, – kalba Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.

Pasak R. Stragienės, šiemet Lietuvos verslai turi įveikti naują iššūkį ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių. „Tačiau lietuvių verslumo tendencijos rodo, kad ieškant sprendimų, juos visada gali rasti, o padidinti galimybes išlikti bei toliau sėkmingai augti gali padėti Inovacijų agentūra. Nuo šiol Inovacijų agentūra paslaugas verslui teikia ne pagal poreikį, o pagal verslo brandos etapą, jame kylančias problemas ir gali įmones lydėti per visą jų raidos etapą – nuo verslo pradžios iki brandos. Tai taip pat yra galimybė ištrūkti iš mažos įmonės spąstų, padidinti verslo efektyvumą ir galiausiai – pakelti bendrą Lietuvos verslumo kokybę”, – pažymi R. Stragienė.

Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės teigimu, įmonių skaičius ir verslumas šalyje labiausiai auga tuomet, kai yra gera verslo aplinka ir palankios rinkos sąlygos.

„Pernai Lietuvos verslo ir ekonomikos augimui didelę įtaką turėjo atlaisvinti karantino ribojimai ir sparčiai atsigavęs privatus vartojimas. Vertinant pagal sektorius, didžiausią poveikį ekonomikos augimui darė pramonė ir paslaugų sektorius, ypač prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kuri per pirmąją pandemijos bangą labiausiai nukentėjo, o po jos – labiausiai augo”, – sako J. Kalendienė.

Pasak J. Kalendienės, palankios rinkos sąlygos lėmė, kad pernai Lietuvos įmonių pardavimai vidaus ir eksporto rinkose išaugo beveik penktadaliu – 23 proc. ir siekė net 135 mlrd. eurų.

„Galime pasidžiaugti, jog nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, tai buvo didžiausias ir sparčiausias metinis pardavimo pajamų augimas per 2017-2021 m. laikotarpį. Verslams išgyventi ir veikti karantino ribojimų aplinkoje taip pat smarkiai padėjo valstybės finansinė parama, dėl ko turėjome ir mažiau bankrotų“, – pažymi  J. Kalendienė.

Tarp didžiausių verslą ribojančių veiksnių Inovacijų agentūros analitikai šiemet išskiria prastėjančius verslo lūkesčius karo Ukrainoje kontekste, dėl ko išaugo įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, dalis. Verslas jaučia karo padarinius tiesiogiai, nes tai sutrikdė pasaulines tiekimo ir logistikos grandines, išbalansavo žaliavų rinką bei paskatino energijos ir kitų prekių kainų augimą. Taip pat išlieka aktualus darbuotojų trūkumo klausimas, kuris šiemet palietė jau visus sektorius.

„Dabar vienas pagrindinių iššūkių naujiems verslams – užtikrinti spartų savo veiklos augimą. Regionuose veikiantiems verslams padėti augti gali Inovacijų agentūros bendradarbystės centrai „Spiečius“, startuoliams – „Startup Lithuania“ paslaugos ir programos, siekiantiems plėstis užsienio rinkose – mūsų teikiamos paslaugos ir konsultacijos tarptautinės plėtros klausimais”, – kalba R. Stragienė.

Pernai buvo įregistruotas rekordinis, didžiausias nuo 2000 m., naujų juridinių asmenų skaičius – šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Ir nors buvo prognozuota kitaip, 2021 metais bankrutuojančių juridinių asmenų skaičius sumažėjo beveik perpus (47 proc.) ir veiklą sustabdė tik 5,1 tūkst. juridinių asmenų.

Didžioji dauguma, net 84 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių yra labai mažos – turinčios iki 4 ar 5–9 darbuotojus. Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu verslo įmonės Lietuvoje smulkėja. Tai rodo veikiančių įmonių pagal darbuotojų skaičių rodikliai – mažų įmonių dalis ekonomikoje didėja, didelių – mažėja. Pagal ūkio sektorius daugiausia įmonių 2022 m. pradžioje veikė paslaugose (75,7 proc.), statyboje (11,2 proc.), pramonėje (10,7 proc.) ir žemės ūkyje (2,5 proc.).