22 rugpjūčio, 2022

Vien kariuomenės ir NATO gali nepakakti: kaip Šiaurės šalys ir Lietuva stiprina visuomenės atsparumą ir civilinę gynybą?

Rusijai užpuolus Ukrainą dar labiau paaštrėjo ir taip nestabili geopolitinė situacija regione. Baltijos ir Šiaurės šalys patiria daugiau hibridinių ir informacinių atakų. Nepaisant to, visuomenės apklausos rodo, kad Europos Sąjungoje lietuviai ir toliau išlieka labiausiai pažeidžiami internete plintančių melagienų bei itin nepasitiki valstybės institucijomis, žiniasklaida. Tuo tarpu Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo (2017-2022 m.) dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės. Net 74,6–87,6 proc apklaustųjų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje į klausimą, ar kovotų už savo šalį, atsakė „Taip“. Lietuvoje šis skaičius siekia tik 32,8 proc. Pasvarstyti, kaip stiprinti visuomenės atsparumą, kvies festivalio „Būtent!“ diskusija „Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos“.

Kas lemia visuomenės atsparumą?

Rugsėjo 2–3 d Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadų Lietuvoje inicijuojamoje diskusijoje Šiaurės šalių patirtimi dalinsis Liisa Talonpoika, Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ir Morgan Olofsson, Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas. Tarp Lietuvos atstovų bus galima išvysti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, o diskusiją moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas NVO bendradarbiavimo ir Baltarusijos klausimais Mindaugas Damijonaitis sako, kad visuomenės atsparumą galima apibūdinti ir kaip gebėjimą prisitaikyti prie krizių ir netikėtų įvykių bei vis tiek pasiekti išsikeltus tikslus. Pasak jo, festivalyje bus ne tik kalbama apie atsparių visuomenių bruožus, bet ir aptariamas visuomenės atsparumo „architektūros“ stiprinimas  Lietuvoje. Pašnekovas teigia, kad šalies gynyba prasideda ne tik nuo turimų ginklų kiekio, o nuo tvirtos ir atsparios pilietinės visuomenės noro ginti savo valstybę. Be to, visuomenės atsparumas svarbus ne tik karo metu, bet ir tvarkantis su tokiais iššūkiais kaip pandemija ar klimato kaita. Pasiteiravus, kas gali paskatinti dar aktyvesnę civilinę gynybą, patarėjas įvardijo kokybišką švietimą ir pasitikėjimo kultūros visuomenėje stiprinimą.

„Pirmoji gynybos linija pradedama formuoti dar mokyklos suoluose. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas, apimantis kritinio mąstymo bei pilietiškumo ugdymą, yra itin svarbus kuriant atsparią visuomenę. Ne ką mažiau svarbu ir socialinio dialogo, pasitikėjimo vienas kitu bei valstybe stiprinimas, socialinės atskirties mažinimas“, – teigia M.Damijonaitis.

Pasitikėjimas – Šiaurės šalių auksas 

L. Talonpoika teigia, kad nors negalime pakeisti mūsų regiono geografinės padėties, iš anksto galime pasirūpinti savo gynyba. „Melagienoms ir išorės grėsmėms atsparią visuomenę kurti padeda ne tik kokybiškas švietimas, bet ir gerai funkcionuojanti ekonomika, pažangios kibernetinės technologijos bei skaidrios, stabilios ir patikimos institucijos“, – kalba L. Talonpoika. 

Tuo tarpu Švedijos sėkmės istorija festivalyje „Būtent!“ pasidalins Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas M. Olofsson. Pasak jo, esminis Lietuvos ir Šiaurės šalių skirtumas – šioms šalims būdingas aukštas socialinio pasitikėjimo lygis, didinantis visuomenės atsparumą išorės grėsmėms. „Puikus to pavyzdys – Švedijos politika kilus COVID-19 pandemijai. Vietoj griežtų suvaržymų ir baudų už nurodymų nepaisymą, valdžia pasitikėjo piliečiais ir tuo, jog jie patys laikysis rekomendacijų“, – teigia pašnekovas. 

Jo teigimu, efektyviau su šaliai kylančiais saugumo iššūkiais tvarkytis padeda tinkamai pasirinkta strategija. „Pirmiausiai savęs turėtume paklausti, kodėl norime įveikti krizę ir išlikti bei tik tuomet nuspręsti, kaip tai padaryti. Švedijoje kalbame apie visuotinę gynybą, apimančią tiek karines pajėgas, tiek civilius. Žvelgdami į NATO galime pastebėti tą patį – vien stiprios kariuomenės gynybai gali neužtekti, todėl reikia ir pasirengusios priešintis visuomenės. 

Norėdami užsitikrinti tokią paramą turime stiprinti ryžtą ginti ir save, ir savo šalį. Šis procesas išties sudėtingas. Jis neatsiejamas nuo pasitikėjimo savimi, institucijomis ir bendrai visa visuomene bei tikėjimo, jog ji yra pajėgi susidoroti su iškilusiomis krizėmis“, – dėsto ekspertas. 

Kelias geriausio sprendimo link

Diskusijoje „Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos“ apsilankę festivalio „Būtent!“ svečiai galės išgirsti ir daugiau istorijų apie tai, kaip Šiaurės šalims pavyko išugdyti tvirčiausią pasaulyje socialinį pasitikėjimą ir atsparumo kultūrą. Diskusijos dalyviai intriguoja, jog kvies svarstyti ir netikėtą klausimą: galbūt tam tikrų pamokų iš lietuvių gali pasimokyti ir Šiaurės šalys?

Pasak M. Damijonaičio, demokratinėje valstybėje diskusijos yra vienas iš svarbiausių būdų priimti geriausius sprendimus. „Visgi nepaisant brandos amžių pasiekusios nepriklausomybės, diskusijų kultūra Lietuvoje vis dar išgyvena paauglystės tarpsnį. Neretai pritrūksta suinteresuoto įsiklausymo ir pagarbos oponuojančiai pusei ar faktais pagrįstų argumentų”. 

Norint dalyvauti kokybiškoje diskusijoje, abi pusės turi būti atviros galimam pozicijos lankstumui ir norui rasti geriausią sprendimą. Neretai diskusijos viešojoje erdvėje perauga į ginčus, paremtus emocijomis, kai nepaisant objektyvių faktų, įsikibus laikomasi išankstinių nuostatų. Diskusijų festivalis „Būtent!“ kaip tik ir moko mus mažiau ginčytis ir daugiau diskutuoti, kas taip pat prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo“, – įžvalgomis dalijasi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!


Prezidentūros nuotr.
25 lapkričio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvoje viešinčia Latvijos pirmąja ponia Andra Levite penktadienį lankėsi LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministerija nutraukia dvišalį bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija. 1993 m. pasirašytas susitarimas numato bendradarbiavimą ministerijų valdymo […]

25 lapkričio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizuojamoje patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ krikšto ir naujų katerių šventinimo […]

25 lapkričio, 2022

„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ jau nuo gruodžio 11 d. pasiūlys traukiniais keliauti į Varšuvą. Daugelio lauktu […]

24 lapkričio, 2022

„Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) bendruomenės surinkta parama – išties svarus indėlis gelbėjant Ukrainos karių gyvybes“, – kalbėjo mokykloje […]

Lietuvos jaunimo rinktinė
24 lapkričio, 2022

Lapkričio 14–27 dienomis Alikantės mieste Ispanijoje vyksta pasaulio jaunimo bokso čempionatas, kuriame pasirodymą užbaigė visi 6 Lietuvai atstovavę rinktinės nariai. […]

23 lapkričio, 2022

Pastaruoju metu Lietuvos-Baltarusijos pasienyje stebimi užsieniečių bandymai valstybės sieną kirsti basomis kojomis ir taip neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką. Vidaus […]

Bronis Ropė
22 lapkričio, 2022

Naujas Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo periodas dar tik įgyja pagreitį – valstybės narės pasitvirtino savo strateginius planus, tačiau jau […]

Evaldas Sodeika ir Ieva Sodeikienė nugalėjo varžybose Tailande / LSŠF nuotr.
22 lapkričio, 2022

Šį šeštadienį Lietuvos sportinių šokių bendruomenė su lūkesčiais bei nekantrumu laukė rezultatų iš varžybų, vykusių kaimyninėje Latvijoje ir tolimajame Tailande. […]

Prezidentūros nuotr.
18 lapkričio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį Prahoje susitikęs su Čekijos lietuvių bendruomenės atstovais, dėkojo jiems už pastangas puoselėti istorinę atmintį, […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

16 lapkričio, 2022

Lapkričio 14–27 dienomis Alikantės mieste Ispanijoje vyks pasaulio jaunimo bokso čempionatas, kuriame Lietuvai atstovaus 6 nariai. Vienintelė Lietuvos rinktinės mergina […]

14 lapkričio, 2022

Šių metų lapkričio 11 d. Australijoje įvyko „Azijos Oskarais“ vadinami Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific […]

11 lapkričio, 2022

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios vadovaujama delegacija dalyvauja Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesijoje Kyjive, susitiko su Ukrainos Prezidentu […]

Ignė Zdanevičiūtė
10 lapkričio, 2022

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos III kurso studentai, vadovaujami prof. Romualdo Inčirausko, jau kelintus metus […]

9 lapkričio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba įvertino savivaldybių administracijų (toliau – savivaldybės) pastangas kurti korupcijai atsparią aplinką įsigaliojus naujai […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

Lietuvos šokėjai Rumunijoje laimėjo du bronzos medalius / LSŠF nuotr.
7 lapkričio, 2022

Rumunijoje savaitgalį įvyko Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) jaunimo amžiaus grupės standartinių šokių Europos čempionatas bei suaugusiųjų amžiaus grupės standartinių […]

7 lapkričio, 2022

Pirmadienį Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį. Tokios […]

4 lapkričio, 2022

Net trys Lietuvos atstovai išbandė jėgas Italijoje vykusiame „Global Junior Golf Tour“ serijos jaunimo (iki 18 metų) golfo turnyre „Italian […]