2 birželio, 2015

„Vienareikšmiškai“ – tiksliau „nedviprasmiškai“

Dažnas kalbėtojas vis terpia į sakinį rusišką vertinį vienareikšmiškai. Tai mados žodis. Pasiaiškinkime, kiek toks vienareikšmiškai tinka ir kokių čia gali būti gyvesnių ir tikslesnių pakaitų.

Reikšmė – tai, ką dalykas (žodis, ženklas, mostas ir pan.) žymi, reiškia, pavyzdžiui: tiesioginė, perkeltinė žodžio reikšmė (kai kam gali atrodyti, kad tinka ir prasmė), o šiaip reikšmė yra svarba, pavyzdžiui: Trąšų reikšmė (čia niekas nepasakys prasmė) žemės ūkiui. Prasmė – tai vidinis loginis turinys, pavyzdžiui: žodžio, sakinio prasmė. Reikia subtilaus pajautimo, kur geriau tinka prasmė, kur reikšmė. Tik antrąja prasmės reikšme, kai turimas galvoje tikslas, pagrindas, painiojimo nebūna, pavyzdžiui: Nėra prasmės (niekas nepasakys nėra reikšmės) taip gyventi.

Tokio reikšmių suartėjimo ir pavojaus supainioti esama ir žodžių reikšmė bei prasmė vediniuose ar dariniuose, iš kurių bene dažniausi yra vienareikšmis / vienareikšmiškas ir vien(a)prasmis / vien(a)prasmiškas. Įsidėmėtina, kad prieveiksmiai darytini tik iš priesaginių variantų, t. y. darybiškai teiktinti vienareikšmiškai ir vien(a)prasmiškai (o ne vienareikšmiai).

Dabar pamėgtas vienareikšmiškai, kaip netrukus matysime, beveik visur yra keistinas. O vietoj vien(a)prasmiškai juk paprastai sakoma nedviprasmiškai.

Plintantis vienareikšmiškai kovą su vien(a)prasmiškai ir ypač su populiaresniu nedviprasmiškai dažniausiai pralaimėtų. Juk turime daiktavardį dviprasmybė, kurio vietoje nesakome dvireikšmybė. Kokio teiginio atspalvių nesuvokę klausiame kuria prasme?, o ne kuria reikšme? Vadinasi, prieveiksmio vienareikšmiškai skleidėjai turi galvoje šį tą esmingesnio negu konkrečią vieno žodžio reikšmę – taigi labiau prasmę. Čia, matyt, stipriausiai yra paveikęs dažnas rusų kalbos prieveiksmis однозначно, pažodiškai išsiverstas vienareikšmiškai: Скажу вам однозначно: эта работа не для вас (Sakau jums atvirai / tiesiai / be užuolankų: šis darbas ne jums).

Taigi siūlytina: Lygių galimybių įstatymas vienareikšmiškai (=nedviprasmiškai; be išlygų; aiškiai) gina moterų teises; Seimo nariai vienareikšmiškai (=nedvejodami, o gal net vieningai, sutartinai) prieštaravo tokiam siūlymui; Įstatymuose viskas turi būti apibrėžta vienareikšmiškai (jeigu suprantame, kad žodžiai ten turi būti vartojami tiesioginėmis reikšmėmis, tada gerai, bet gal dar aiškiau būtų buvę: apibrėžtai, tiksliai, be dviprasmybių).

Vienareikšmiškai ypač keistai atrodo buities kalboje, kai vartojamas vietoj lietuviams įprastų pritarimo žodžių, pavyzdžiui: – Ar ligoniui patogu taip gulėti? – Vienareikšmiškai (=Patogu; Taip; Žinoma; Kodėl gi ne?); – Turbūt sunku išauginti ankstyvą daržovių produkciją? – Vienareikšmiškai (=Taip; Tikrai taip; Žinoma; Aišku; Ką ir kalbėti; Be abejo); Dainuot jūs galit – vienareikšmiškai (=tikrai; neginčytinai; neabejotinai); Kad sumažės šiemet rugių derlius – tai vienareikšmiškai (=akivaizdu; neginčijama; neabejotina; neišvengiama; nėra nė kalbos).

Kai teigiama tvirtai, vietoj vienareikšmiškai vartotini visiems įprasti prieveiksmiai tikrai, iš tiesų, iš tikrųjų, be abejo, neabejotinai ir pan., pavyzdžiui: Skiepai nuo gripo vienareikšmiškai (=tikrai; iš tiesų; iš tikrųjų) nekenksmingi; Diržas – vienareikšmiškai (=tikrai; neabejotinai) netinkama vaikų auklėjimo priemonė; Mergaitė vienareikšmiškai (=tikrai; iš tiesų; neginčytinai; neabejotinai; nepaprastai; kaip reta) talentinga.

Atsižvelgiant į kontekstą, sakomą mintį, vietoj vienareikšmiškai gali tikti ir kiti pakaitai, pavyzdžiui: Ar rasime skalūnų dujų, vienareikšmiškai (=tiksliai; kategoriškai) atsakyti negaliu; Šio dalyko mes negalime vienareikšmiškai (=tiksliai; tvirtai; nedvejodami; neklysdami) numatyti; Prieš valgant vienareikšmiškai (=būtinai) reikia plauti rankas; Jei esi aukštuomenės dama, vienareikšmiškai (=būtinai; neišvengiamai) privalai turėti madingus kailinius; Tuos abu dalykus aš vertinčiau vienareikšmiškai (=vienodai).

Kur kas rečiau girdėti vienareikšmiškai antonimas su neiginiu ne-, t. y. nevienareikšmiškai, bet ir jis dažniausiai netinka, pavyzdžiui: Jo žodžiai nuskambėjo nevienareikšmiškai (=dviprasmiškai; neapibrėžtai); Kodėl taip elgiasi, jis atsakė nevienareikšmiškai (=neaiškiai; neapibrėžtai; miglotai); Popiežiaus atsistatydinimas sutiktas nevienareikšmiškai (=skirtingai; nevienodai; prieštaringai); Nevienareikšmiškai (=Santūriai; Kritiškai) vertinu tokią politiką.

Geroje kalboje vienareikšmiškai drąsiai tinka tik kalbant apie vieną reikšmę turintį žodį, posakį ar pan., pavyzdžiui: Šį žodį suprantu vienareikšmiškai.

Šaltiniai: http://www.vlkk.lt, leid. „Gimtoji kalba“, 2015, Nr.


15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

30 lapkričio, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]

29 birželio, 2016

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, […]