Vieno eksponato parodoje „Aksominis žingsnis“ – Motiejaus Valančiaus batelis
Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie eksponatai pirmą kartą viešai rodomi po daugelį metų trukusio saugojimo muziejaus fonduose. Meninę ekspozicijos idėją išplėtojo menininkė, VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos vadovė, doc. Neringa Poškutė-Jukumienė.
Ekspozicija suskirstyta į dvi erdves: tamsiąją, kurioje vyrauja švytėjimas tamsoje, ir šviesiąją, kurioje batelis ir kojinė pateikiami kaip sakralūs objektai. Tokiu būdu siekiama ne tik atkreipti dėmesį į muziejinę vertę, bet ir skatinti apmąstyti istorinio palikimo prasmę.
Parodos kuratorė Rasa Balsevičienė teigia, kad tyrinėdama šiuos daiktus atrado naują vyskupo portretą – žmogišką, sudėtingą ir iki šiol mažai tyrinėtą. Meninę ekspozicijos idėją, kaip minėta, išplėtojo VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos doc. Neringa Poškutė-Jukumienė, o erdvinę architektūrą sukūrė Vladas Balsys.
Parodoje eksponuojamas XIX a. rankų darbo vyskupo batelis – bažnytinis auksuotais ornamentais siuvinėtas apavas, žemaitiškai vadinamas „tufliu“. Manoma, kad šis batelis buvo įsigytas už caro dovanotus pinigus, skiriamus vyskupų reprezentacinei aprangai. Kartu su bateliu eksponuojama ir vyskupo kojinė – XIX a. šilkinis gaminys, dekoruotas subtiliais siuvinėtais ornamentais. Įdomi detalė – ant kojinės išaustas užrašas „PARIS“, leidžiantis manyti, kad ji buvo pagaminta Prancūzijoje. Manoma, kad šie daiktai į Žemaitiją pateko už caro dovanotus pinigus, kai Motiejus Valančius buvo paskirtas vyskupu. Batelį ir kojinę, dėvėtus per pamaldas 1850–1875 m., išsaugojo vyskupo giminaičiai iš Kelmės rajono. 1969 m. jie buvo perduoti Kretingos muziejui, o 2024-aisiais restauruoti Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre.
Restauracijos metu jis buvo išvalytas, ištiesintos deformacijos, ultragarsiniu aparatu pašalintos korozijos apnašos. Parodos organizatoriai kelia klausimą – jei Motiejus Valančius gyventų šiandien, kokį įvaizdį jis formuotų savo darbais? Ar jis tebebūtų maištininkas prieš šiuolaikines priklausomybes, socialinę nelygybę ar informacijos kontrolę?
