29 rugpjūčio, 2019

Viešbučių rinka šalies miestuose: vienur pasiektos ribos, kitur – neišnaudotos galimybės

Jei šiandien į Vilnių norėtumėte pasikviesti svečių ar verslo partnerių iš užsienio su problema, kur juos apgyvendinti, greičiausiai nesusidurtumėte. Pastaraisiais metais ypač dideliu aktyvumu pasižymėjusi sostinės nekilnojamojo turto rinka pasipildė ne tik vienu po kito įvairiose miesto dalyse kylančiais daugiabučių kvartalais ar verslo centrais, bet ir viešbučiais.

Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Mantas Miseliūnas skaičiuoja, kad nuo 2017 metų iki 2020 metų Vilniaus viešbučiai pasiūlys beveik pusantro tūkstančio naujų kambarių. Nauji viešbučių projektai įgyvendinami ir kituose šalies miestuose. Kuriuose iš jų galimybės rinkos plėtrai didžiausios?

Vilniaus rinkoje darosi ankšta

„Pastaruoju metu sostinėje duris atvėrę nauji žinomų tarptautinių prekės ženklų viešbučiai stipriai padidino konkurenciją apgyvendinimo sektoriuje. Prie naujų viešbučių atidarymo pridėjus augantį tokių platformų kaip „Airbnb“ populiarumą galima sakyti, kad Vilniaus apgyvendinimo paslaugų rinka dabartinėje situacijoje, jei dar nepasiekė savo ribų, tai prie jų labai priartėjo“, – sako M. Miseliūnas.

Jo teigimu, Vilniaus viešbučiams nelieka nieko kito kaip tik prisitaikyti prie didelės konkurencijos sąlygų. Anot eksperto, tolimesnė sostinės viešbučių rinkos raida priklausys nuo miesto galimybių didinti turistų ir verslo keliautojų srautus. Pavyzdžiui, naujos oro vežėjų pasiūlytos kryptys ar tarptautinio lygio konferencijų centro atidarymas Vilniuje galėtų suteikti naują impulsą miesto viešbučių rinkos plėtrai.

Vilniaus centre veikiančio „Mabre Residence“ viešbučio direktorius Vytautas Jonėnas sako, kad šiltuoju sezonu svečių trūkumo niekuomet nejaučiama, tačiau mažesniu numerių užimtumu pasižymi žiema ir ruduo.

„Sostinės svečiai ieškodami, kur apsigyventi, tikrai turi iš ko rinktis. Egzistuoja daugelio poreikius atitinkanti pasiūla – tiek ieškančių ekonominio varianto, tiek taikančių į aukštesnio lygio apgyvendinimo paslaugas. Manyčiau, kad šiuo metu situacija apgyvendinimo sektoriuje yra stabili, o didesnė konkurencija tiesiog privers rinkos dalyvius pasitempti“, – sako V. Jonėnas.

Pašnekovas viliasi, kad, kalbant apie atvykstančių lankytojų srautus, Vilniaus galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos, o miestas ras būdų sudominti daugiau turistų, pritraukti užsieniečių dėmesį tarptautinio lygio renginiais ir konferencijomis.

Kaune erdvės viešbučių plėtrai – daugiau

Kiek kitokia situacija susiklosčiusi Kaune. M. Miseliūno teigimu, šiame mieste viešbučių užimtumo rodikliai nuo 2012 metų sparčiai augo ir šiuo metu viršija sostinės. Kaunas tapo nauju atradimu tiek turistams, tiek investuotojams, o mažas viešbučių skaičius mieste lemia didesnes apgyvendinimo sektoriaus plėtros galimybes.

„Atgyjančios Kauno viešosios erdvės, besiplečianti paslaugų infrastruktūra, pritraukiamos investicijos, mieste ar šalia jo besikuriančios įmonės, gamyklos, taip pat oro uostas lemia ir augantį apgyvendinimo paslaugų poreikį. Dėl to Kaune šiuo metu yra tikrai geros sąlygos naujiems viešbučiams kurtis. Čia jau suplanuotas pirmasis Baltijos šalyse tarptautinio tinklo „Moxy“ viešbutis, tačiau vien jis esamo potencialo neišsems. Laikinosios sostinės viešbučių rinkos galimybes puikiai iliustruoja faktas, kad Kaune bendras viešbučių kambarių skaičius iki šiol siekė tik maždaug 1200 – tai yra mažiau, nei Vilniaus rinka pasipildė vien per pastaruosius trejetą metų. Taigi erdvės plėtrai tikrai yra“, – sako M. Miseliūnas.

NT ekspertas pažymi, kad Kaunui 2022 metais tapus Europos kultūros sostine miestas turėtų pritraukti dar daugiau turistų. Dėl to laikinoji sostinė turėtų Vilnių aplenkti pagal viešbučių užimtumo, rodiklius. Kaune yra nemažai galimybių viešbučių įrengimui pritaikyti esamus pastatus, nes mieste yra nemažai nenaudojamų tam potencialiai tinkamų patalpų. Tuo metu Vilniuje jų galėtų atsirasti ateityje, atsilaisvinus daliai valstybinio nekilnojamojo turto – planuojamų iškeldinti ministerijų pastatams centrinėse miesto dalyse.

Iššūkis – gyventojų nuomojami apartamentai

Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Druskininkuose įsikūrusių viešbučių tinklo „Best Western“ vadovas Egidijus Dargevičius pažymi, kad Kaune apgyvendinimo paslaugų poreikis šiuo metu priklauso nuo vykstančių renginių ir sezono. Jo manymu, mieste įgyvendinus šiuo metu vystomus ir suplanuotus viešbučių projektus, konkurencija apgyvendinimo sektoriuje gerokai išaugs, o tai turės įtakos užimtumui ir kainoms net renginių ar sezono metu. Be to, neturėtų būti pamirštas ir privačių asmenų teikiamų apgyvendinimo paslaugų sektorius, kuris, E. Dargevičiaus įsitikinimu, Kaune yra itin aktyvus ir toliau chaotiškai vystosi.

„Didesnė konkurencija, vartotojams prieinamos alternatyvos bendrai yra teigiamas dalykas. Vis tik svarbu, kad apgyvendinimo sektorius kurtų kuo didesnę vertę miestams ir valstybei, o rinkoje būtų užtikrintos sąlygos sąžiningai konkurencijai. Dėl to reikia aiškesnio privačių asmenų teikiamų apgyvendinimo paslaugų reglamentavimo, išspręsti su šiuo segmentu susijusius mokestinius, higienos ar priešgaisrinių standartų užtikrinimo klausimus“, – įsitikinęs E. Dargevičius.

Jo nuomone, Kauno viešbučių rinką galbūt dar galėtų papildyti nebent nedidelis penkių žvaigždučių viešbutis. Jis padėtų Kaunui pritraukti aukščiausio lygio tarptautinius renginius – kaip, pavyzdžiui, „Eurolygos“ finalinio ketverto varžybas. Vis tik pašnekovas abejoja, ar dėl kelių potencialių renginių kas ryžtųsi tokį projektą įgyvendinti.

Daug galimybių kurortuose

M. Miseliūno teigimu, iš sąstingio juda ir Klaipėdos viešbučių rinka. Uostamiestyje per artimiausius keletą metų numatyta įgyvendinti keturis naujus viešbučių projektus. Dėl to Klaipėdoje taip pat turėtų išaugti viešbučių konkurencija. Tiesa, ekspertas pažymi, kad uostamiestyje planuojama vystyti skirtingo lygio viešbučius, orientuotus į skirtingus vartotojų segmentus, todėl konkurencinė aplinka neturėtų išaugti drastiškai.

„Klaipėda dar tikrai nepritraukia tokių turistų srautų, kad mieste jaustųsi didelis viešbučių trūkumas. Daugiau svečių mieste apsilanko, galbūt, tik per vasaros sezono atidarymo ar Jūros šventę. Tiesa, sezono įkarštyje sumažėjus apsigyvendinimo galimybių pajūrio kurortuose dalis svečių taip pat renkasi Klaipėdos viešbučius.  Kaip ir kitų miestų atveju, Klaipėdos apgyvendinimo paslaugų rinkos ir investicijų į ją plėtra priklausys nuo to, kaip uostamiesčiui seksis pritraukti turistus ir verslo keliautojus“, – sako M. Miseliūnas.

Daug galimybių naujų viešbučių statyboms, nekilnojamojo turto eksperto mato šalies kurortuose – Palangoje, Anykščiuose, Birštone.

„Šiuo metu iš visų šalies miestų didžiausiu viešbučių užimtumu ir kambariui tenkančiomis pajamomis pasižymi Druskininkai. Šio kurorto pavyzdžiu bando sekti ir Anykščiai bei Birštonas. Šiuose dviejuose miestuose atsiranda naujų traukos objektų, plėtojama į poilsį ir rekreaciją orientuotų paslaugų infrastruktūra, aktyvia komunikacija siekiama pritraukti lankytojų. Kartu atsiranda ir didesnis apgyvendinimo paslaugų poreikis. Tiesa, kol kas didžioji dalis viešbučių klientų tiek Anykščiuose, tiek Birštone – vidaus turistai, kitaip nei Druskininkuose, kurie turi nemažą turistų srautą nuo seno, be to, papildomai lankytojus traukia slidinėjimo trasa, vandens pramogų parkais ir pan.“, – sako M. Miseliūnas.

Pašnekovo teigimu, išskirtines galimybes viešbučių plėtrai turi ir pagrindinis šalies pajūrio kurortas. Jau ir dabar vasaros savaitgalių metu Palangos viešbučių užimtumas yra didelis, tačiau, M. Miseliūno manymu, viešbučių su SPA ir kitomis laisvalaikio paslaugomis plėtra galėtų padaryti kurortą turistams patraukliu ištisus metus.


Ilonos Krupavičienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

Šiais metais, rugpjūčio pabaigoje, Punsko „Aušros“ leidykloje septintojo Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Vinco 100-ųjų gimimo metinių proga pasirodė […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
3 gruodžio, 2021

Ar tai visiškas nesiorientavimas Europos reikaluose, ar cinizmo viršūnė? Seimo Europos reikalų komitetas pranešime spaudai viešai išreiškė palaikymą didesnio finansavimo […]

Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
3 gruodžio, 2021

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis […]

3 gruodžio, 2021

Vilniuje šalia Baltojo tilto ir ledo čiuožyklos atidaryta nauja šiuolaikinio meno instaliacija „Viršūnės“. Instaliacijoje naujai, itin netradiciškai pateikiama valstybės verslams […]

2 gruodžio, 2021

Naują nekilnojamąjį turtą įsigiję gyventojai neretai susiduria su klausimu, kaip susikurti patogų ir praktišką namų interjerą. Atsakymus jiems pateikia ekspertai, […]

2 gruodžio, 2021

Vakar apie 11 val. kilus gaisrui gyvenamajame name Zarasų rajone, Matuliškių kaime, jame apdegusį garbaus amžiaus gyventoją iki greitosios pagalbos […]

Žvilgsnis į Guronių Šv. Juozapo koplyčią ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, koplytėles / Sauliaus Červoko nuotr.
2 gruodžio, 2021

Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Kaišiadorių r.) įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo […]

2 gruodžio, 2021

Tikriausiai daugeliui jūsų pažįstama situacija, kai patogiai atsisėdus prie televizoriaus ekrano ar jaukiai įsitaisius šiltoje lovoje, visiškai nebesinori keltis išjungti […]

30 lapkričio, 2021

Pandemija ir toliau išlieka Europos vartotojų finansinei situacijai ir lūkesčiams esminę įtaką darančiu veiksniu. Lietuviai šiuo požiūriu nėra išimtis, o […]

30 lapkričio, 2021

Pastaruoju metu žiniasklaidos puslapiais nuskriejo žinios apie sparčiai kylančias elektros kainas. Artėjant ilgam šaltajam laikotarpiui, brangstanti energija gąsdina ne vieną. […]

29 lapkričio, 2021

Oro srauto matuoklė (ang. Mass air flow sensor, MAF sensor) – daviklis, matuojantis oro masę patenkančią į vidaus degimo variklį. […]

Nuomojantys būstą ne visada išnaudoja visą jo potencialą
29 lapkričio, 2021

Vis daugiau Lietuvos gyventojų siekia gauti pasyvių pajamų iš būsto nuomos, o augantis nuomos rinkos aktyvumas šalies didmiesčiuose suteikia tam […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
29 lapkričio, 2021

Kerinti ir tviskanti, dovanojanti baltą žiemą ir šviesią kalėdinę nuotaiką – tokia šių metų Vilniaus Kalėdų eglė Katedros aikštėje. Eglės […]

Tibeto skveras
26 lapkričio, 2021

Dešimtmetį skaičiuojančiame Tibeto skvere šiandien atidengta kompozicija „Prieglobsčio link“, sukurta Jurgos Ivanauskaitės kūrinių motyvais. Dailininkė Jurga Užkuraitytė taip įamžino vienos […]

26 lapkričio, 2021

2021 m. lapkričio 23 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1-4 g. klasių 23 mokiniai dalyvavo viktorinoje „Pažink Lietuvos kariuomenės istoriją“, […]

25 lapkričio, 2021

Ekonominis ir socialinis Lietuvos regionų stiprinimas yra viena aktualiausių ir labiausiai diskutuotinų temų jau ne vienerius metus. Nors tam tikrose […]

25 lapkričio, 2021

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sujungti tris valstybės įmones Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Valstybės žemės fondą […]

25 lapkričio, 2021

Net ir nedidelę vairavimo patirtį turintys vairuotojai vis drąsiau leidžiasi į kelią po gerai nepažįstamas vietoves. Apsiginklavę šiuolaikinėmis technologijomis ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
25 lapkričio, 2021

Šešias savaites truksiantis festivalis „Kalėdos sostinėje“ vilniečiams ir miesto svečiams dovanos daug šviesos ir įspūdžių. Pasirūpinus saugumu, šiemet sugrįžta pasiilgtas […]

25 lapkričio, 2021

Į kelininkų pastangas užtikrinti saugumą nederėtų numoti ranka: temstant svarbu būti atidiems Net ir artėjant žiemai, rajonų keliuose ir miestų […]