„Viešojo maitinimo įstaigos Šiauliuose: nuo pirmųjų valgyklų iki prabangių restoranų“

Šiauliai niekada nebuvo tik pramonės miestas. Tai miestas, kuris kvepia kava, šviežiomis bandelėmis ir lengvu dūmu nuo šašlykinės anglių. Miestas, kuriame istoriją pasakoja ne tik pastatai ar dokumentai, bet ir gyvi jos liudininkai. Šią istoriją jums papasakos ne žmogus, o archyvo peliukas, savo stebuklingais tuneliais gebantis nukeliauti į bet kurį pasirinktą laikotarpį. Jį galėtume pavadinti didžiuoju skonių tyrinėtoju ir gidu, kuris jus lydės per visą šią gurmanišką kelionę.

Gastronominės kelionės pradžiai peliukas pasirinko 1924 m. Šmurkštelėjęs į savo stebuklingą tunelį, staiga atsidūrė 1924 m. Vilniaus gatvėje, o jo išlavinta uoslė pajuto gardų šviežių bandelių kvapą. Sekdamas tuo aromatu, peliukas pasiekė cukrainę su gražia iškaba „Viktorija“. Nuo apsilankymo šioje cukrainėje ir prasidėjo jo gastronominis kelias. Paragavęs gardžių bandelių trupinių, jis jau nebenorėjo paprastos duonos, kurią įprastai ragaudavo užklydęs į restoranus „Roma“ ar „Romuva“. Matyt, peliukas buvo saldžių skonių mėgėjas. Jam patiko lankytis „F. Kavaliauskio“ ir „Milšteino“ cukrainėse. „Milšteino“ kavinė-cukrainė buvo ypatinga vieta – joje veikė liftas, kuriuo iš rūsyje įrengtos virtuvės į viršų buvo pakeliami klientų užsakyti patiekalai. Šio proceso metu, tarp sausainių, pyragaičių ir tortų gausos, peliukui pavykdavo nugvelbti ir karštų dešrelių.

Skonių įvairovę tarpukariu peliukui galėjo pasiūlyti net penki restoranai: „Metropolis“, „Palanga“, „Šešupė“, „Versalis“, „Rambynas“. Kartą jam pavyko nepastebėtam praslysti pro prabangiausio restorano „Rambynas“ erdvios verandos duris. Ten jis prisiragavo įvairiausių patiekalų likučių, o vėliau slėpėsi šalia pakylos, ant kurios grojo orkestras ir sukosi kabareto šokėjos. Nors maisto netrūko, peliukui buvo per daug triukšmo. Vienoje restorano pusėje linksminosi turtuoliai, kitoje – ant biliardo stalo pokšėjo kamuoliukai. Peliukas atsargiai išsliūkino laukan ir džiaugėsi, kad tokia gausi minia jo nesutrypė.

Septintasis dešimtmetis peliukui ir visai jo šeimynai buvo tikras „aukso amžius“. Tuo metu Šiauliuose sparčiai plėtėsi kavinių, valgyklų ir restoranų tinklas. 1961 m. Vilniaus ir Dvaro gatvių sankryžoje atsidaręs restoranas „Baltija“ paliko peliukui didžiulį įspūdį. Įsliūkinus į vidų, jį pasitiko didžiulis holas su rūbinėmis abiejose pusėse ir platūs laiptai, vedantys į antrą aukštą. Restoraną sudarė dvi didelės atviros salės, tarp kurių buvo įrengta pakyla muzikantams ir šokių aikštelė. Peliukas pasijuto lyg patekęs į kitą miestą, kuriame galėjo lengvai pasiklysti. Kvapai buvo tokie nuostabūs, kad viliojo pasilikti. Padavėjos lyg bitutės lakstė nešinos lėkštėmis, kuriose garavo karbonadai, Kijevo kotletai, farširuoti pomidorai, vištiena drebučiuose. Keletą šių gardžių patiekalų likučių jam pavyko paragauti, taip pat ir gėrimų iš po stalu nuriedėjusių stiklinių. Labiausiai peliukui patiko saldi gaiva. O jei užsinorėdavo kavos, jis keliaudavo į Trakų gatvę, kur nuo 1963 m. veikė kavinė „Inga“ – čia buvo gardžiausia kava mieste. Peliukas mėgo lankytis ir dviaukščiame pastate Taikos g. 105, kur buvo įsikūręs restoranas „Rasa“. Jis kasdien laukdavo, kol kas nors užsisakys žirnių su kiaulės kojomis. Jam patiko ir kavinės-arbatinės „Saulutė“ atmosfera: metalinės dekoratyvinės detalės su stiklo vamzdeliais, vazoninės gėlės. Čia peliukas pirmą kartą paragavo ledų su šokolado drožlėmis ir karštų sumuštinių.

Kai 1976 m. vasarą Šiauliuose atsidarė pirmoji vaikų kavinė „Sigutė“, tai visai peliuko šeimynai buvo didžiulis įvykis. Vaikai palikdavo daug maisto ant stalų ir po žemais, jiems pritaikytais staliukais. Čia pirmą kartą visa peliuko šeima paragavo dešrelių su garstyčiomis, o šviežių bandelių trupinių užtekdavo sočiai pavalgyti. Peliuko šeimyna nebuvo išranki – lankėsi ir paprastesnėse vietose: kavinėje „Jaunystė“, valgyklose „Dubysa“, „Žuvėdra“, „Aušra“, „Kregždutė“. Šeimyna pasakojo, kad „Kregždutėje“ kartais gaudavo ne tik kompoto, bet ir limonado. Pats peliukas aplankė ir Lieporių mikrorajoną, kur 1969 m. atsidarė kavinė „Milda“, vėliau – „Minutė“. Jis buvo net naktiniame bare „Geluva“, tačiau labiausiai jam patiko miesto centras. 1969 m. peliukas lankėsi kavinėje-koldūninėje „Žemaitis“. Jį sužavėjo monumentalus keramikos dirbinys galinėje sienoje, skirtas „Saulės mūšiui“ paminėti. Nuo koldūnų iki žemaičių blynų ir cepelinų – visko teko paragauti. Ilgainiui „Žemaitis“ tapo lietuviškų patiekalų restoranu.

Aštuntajame dešimtmetyje moderniausia vieta buvo valgykla „Žara“. Peliukas buvo sužavėtas elektriniais meniu stendais, žetonų sistema ir trimis maisto dalinimo linijomis. Nors pilvas gurgė nuo mėsos kukulių kvapo, jo dėmesį patraukė ir stilingas interjeras – metalo plokštės, dirbtine oda aptrauktos sienos, mediniai šviestuvai. Interjerais peliukas žavėjosi, tačiau maistas visada buvo pirmoje vietoje. 1970 m. rugpjūtį Vilniaus ir M. Gorkio (dabar P. Višinskio) gatvių kampe duris atvėrė šašlykinė „Ragas“. Peliukui net svaigo galva nuo skrundančios mėsos aromato. Vėliau jis aplankė ir restoraną „Žvejų užeiga“ prie Rėkyvos ežero, kur pirmą kartą išgirdo vinilinės plokštelės skleidžiamą muziką. 1979 m. pastačius viešbutį „Šiauliai“, jo pirmame aukšte įsikūrė to paties pavadinimo restoranas. Nors peliukas bijojo šio didžiulio pastato, jis vis tiek praslydo vidun. Staliukai buvo serviruoti krištolo, stiklo ir porceliano indais, tačiau maisto paragauti taip ir nepavyko – viena padavėja jį pastebėjo, ir teko sprukti.

Devintajame dešimtmetyje atsirado dar daugiau vietų: ledainė „Prie teatro“, kavinė-sultininė „Miglė“, „Kometa“, „Grilbaras“, lauko kavinė „Malkinė“. Kavinė „Malkinė“ garsėjo varškės desertais. Peliukas negalėjo atsispirti trintai varškei su plakta grietinėle. Pro jo nosyte nepraslydo ir Dainų mikrorajone kepamų spurgų kvapas, o 1986 m. Šiauliuose atsidarius pirmajai picerijai „Ugnė“ peliukas atrado naują, nepaprastą skonį.

Tiek daug Šiaulių valgyklų, kavinių ir restoranų prisidėjo prie peliuko gurmaniško skonio ugdymo. Tiek daug azarto, iššūkių ir atradimų jis patyrė šioje kelionėje. Tikiuosi, kad jis buvo jums geras gidas ir sugrąžino į kvapais bei skoniais užpildytus prisiminimus.