31 sausio, 2017
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Viešvilės rezervatas: žiema nuo kito barsuko šono

Žiema persivertė į kitą pusę. Dienos ilgyn, o žiema kol kas nėra nei nuožmi, nei kuo nors dar išskirtinė. Kviečiame pasižvalgyti po gamtą kartu su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovu Algiu Butleriu.

Žiemos laikmečio gyvenimas savitas, nors ne kiekvieno akiai pastebimas. Miškuose neįšalusią žemę kuičia šernai, kurių tokios veiklos žymių lopai  tamsuoja baltame negausaus sniego fone. Net pelkėse įšalas laikosi tik tarpukupstėse, o iškilūs samanų patalai smenga vos užminti. Elniai, stirnos irgi išgyvena be vargo.

Net ilgiau pastovią sniego dangą išlaikančiuose miškuose pilna lengvai pasiekiamų mėlynių kerelių, viržių, pernykščių žolių, kurias patikusias kanopiniai žvėrys kartais nuskabo iki pat žemės. Dabar lengva daugeliui.

Plėšrūnams taip pat. Viešvilės upelio slėnis visus metus– ypatinga vieta, patraukli žoleėdžiams bei jų medžiotojams. Ten sniegas gausiai ištryptas kanopinių žvėrių. Akivaizdu, jog kitokia nei daug kur plytinčių pušynų aplinka vilioja juos čia rinktis. Taigi nieko nuostabaus pakrantėse išilgai vagos radus lūšies pėdsakų virtinę. Žvėris žingsniavo kartkartėmis persikeldamas iš vienos į kitą pusę. Todėl tie, kurie pernelyg mėgaujasi švelnios žiemos ir vietos teikiamais privalumais, gali skaudžiai paskutinį kartą suklysti. Kaip beje ir bebrai, kurie išmynė sniege takus link paupyje nugraužtų beržų. Lūšis žvalgėsi ir ten.  Kol kas bebrams nėra didelio poreikio maistui naudoti rudenį po vandeniu sukauptas sunkmečiui šakų atsargas. Gyvenimas ir mirtis gamtoje visada  šalia. 

Štai netoli rezervato didoką elnią patiną nukovęs vilkų šešetas iškart papuotavo iki soties ir jau nebesugrįžo. Praslinko mažai laiko, ir prie žvėries likučių patraukė kranklių pora, atplasnojo jaunas jūrinis erelis, o po kelių dienų– dar du, mito pavieniai kėkštai, vištvanagis, suopis, vėliau– antras. Jog maisto apylinkėse pakanka, patvirtina toks faktas, kad prireikė keleto dienų, kol puotos vietoje susirinko apie dešimtį kranklių. Akyli sparnuočiai greit susižino tarpusavyje kur esama didesnio kiekio maisto ir būriu suguža vos tik koks gentainis jį atranda. Jei taip iškart nenutiko, matyt, buvo ką rinktis plačiose miškų apylinkėse.

Bet grįžkime prie upelio. Nusekęs po kritulių gausos rudenį ir žiemos pradžioje, tik traškantis ledas slėnio žemumose primena buvus kur kas daugiau vandens. Išilgai vagos spalvingai susšvysčioja žiemojantis tulžys. Vis norisi sau užduoti klausimą, kuo šis minta, bet jeigu jau jisai čia, tai turbūt randa ką nutverti.

Netoliese ant virtuolio tupintis vandeninis strazdas tiesiog per keliolika minučių atsako į panašų klausimą. Paukštis keistai linkčioja, kaišioja galvą vandenin, kol šoka srovėn ir lyg antis plaukia paviršiumi arba, panėręs seklumoje dugnu nubėga keliasdešimt centimetrų, iššoka pakrantėn arba ant kokios palei vandenį tįsančios šakos, vėl neria. Dažnos tokios maudynės baigiasi sėkme ir sparnuotis iškyla su apsiuvos lerva snape, kurią, patogiai įsitaisęs, purtydamas snape iškrato iš jos saugumo labui iš smulkių šakučių arba smėlio pasidaryto namelio. Beje, kartais pakanka vien galvą vandenin įmerkti ir nuo panirusios kerplėšos snapu nukrapštyti prikibusias apsiuvų lervas. Karetaitės, kurios žiemoja čia pat, gyvo maisto susiranda nardydamos tarp medžių išvartų ir krantuose pakibusių šaknų.

Apsidairius gyvybės tarsi pakanka, bet vis dar tyloka. Auštant sausio dvidešimt šeštąjai eglyne pirmąkart šiemet išgirdome švilpaujančią žvirblinę pelėdą. Prieš akis – dar ilgokas žiemos tarpsnis ir turbūt švelnūs lyg pavasario išvakarėse orai paskatino sparnuotį giedoti.  Dienomis retsykiais išgirsti virš girios nuplasnojančiai juodajai meletai būdingą balsą. Taip paukštis savitai praneša, jog jau pakilo ir kažkur skrenda. Tai vienas skardesnių garsų žiemą. 

Pavasario spalvomis nušvinta juodalksnynas, kurian maitintis nutupia alksninukų pulkas. Mažieji plunksnuočiai vienas per kitą klega,  traukia savo  nesudėtingas, bet šviesos pilnas giesmeles. Garsai pinasi tarpusavyje, bet vos juos išgirdęs žinai kas ten apsistojo ir tik spėk sužiūrėti šakose laigančią smulkmę. Nėra mėnesio metuose, kada jų neišgirstum giedant.

Užtenka saulės blyksnio pro debesis, vėjo atokvėpio, ir pragydę alksninukai įkvepia tikėjimą, kad po visų metų laikų kaitos būtinai atžengs pavasaris.


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 23 d. Jurbarko genocido aukų kapinėse (Naujasodžių k., Jurbarkų sen.) susirinkę Jurbarko rajono savivaldybės, Krašto muziejaus, Kultūros centro, Viešosios […]

Ryčio Šeškaičio nuotr.
19 rugsėjo, 2022

Poetiška nuotaika, sakrali atmosfera ir muzikinis filosofavimas. Retai sutinkama sintezė, kurią galima patirti muzikos ir poezijos vakaruose – „Tarp dviejų […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

13 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 6–9 dienomis Berlyno Lichtenbergo savivaldybėje lankėsi oficiali keturių Tauragės regiono savivaldybių – Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių – […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]

Rugilė Matusevičiūtė
31 rugpjūčio, 2022

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų […]

30 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 26 d. pavakaryje Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko renginys „Gamta pagal Marių Čepulį“. […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
29 rugpjūčio, 2022

Siekdama išsaugoti vertingą Pakarklės mišką, Kauno rajono savivaldybė tęsia konsultacijas su Aplinkos ministerija ir ieško papildomų teisinių saugiklių. Meras Valerijus […]

25 rugpjūčio, 2022

Aplinkos ministeriją ir Lietuvos geologijos tarnybą pasiekia informacija apie atvejus, kai gyventojai turi įrengtą gręžinį, visus tam reikalingus dokumentus ir […]

21 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 19 d. Jurbarko krašto muziejus kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru bei Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi jurbarkiečius […]

17 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, atsakingi administracijos darbuotojai, rajono seniūnijų seniūnai ir vyriausieji specialistai rinkosi į pasitarimą afrikinio […]

17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]