Vietos veiklos grupės augina sparnus verslumui

Per vienuoliką LEADER priemonės įgyvendinimo metų pasikeitė jau keli Lietuvos kaimo plėtros programos finansiniai periodai. Naujuoju 2014-2020 m. laikotarpiu šalies vietos veiklos grupių prioritetai labai aiškūs: darbas su jaunimu, verslumo skatinimas ir socialinių  paslaugų teikimas. Šią savaitę visi norintieji pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis, kaip rasti geriausius sprendimus, išjudinančius verslumą, suteikiančius galimybes kurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse, rinkosi į Raudondvario meno inkubatoriuje (Kauno r.) vykusią tarptautinę LEADER konferenciją-forumą „LEADER – nauja pradžia“.

LEADER metodas padėjo bendruomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas, o vėliau jas įgyvendinti per projektus, gerinančius gyvenimo kokybę. Šio metodo skleidėjos – vietos veiklos grupės (VVG), sutelkiančios kaimo gyventojus veikti kartu. 2007–2013 m. LEADER priemonėms buvo skirta 135 mln. Eur, vietos projektai įgyvendinti daugiau kaip pusantro tūkstančio kaimų, jų rezultatais naudojasi per 700 tūkst. kaimo gyventojų, sukurta daugiau kaip 600 naujų darbo vietų, kaimo vietovėse rekonstruota beveik 900 pastatų, įkurti 78 amatų centrai, atnaujinta vos ne 200 kaimo paveldo objektų.

Naujuoju 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu LEADER priemonei skirta mažiau – 111 mln. Eur.  Šiuo metu visos 49 VVG yra pateikusios vietos plėtros strategijas vertinimui. Nauja tai, kad iš jų 3 VVG yra dvisektorės, ranka rankon dirbs kartu su žuvininkystės vietos veiklos grupėmis.

„Pati svarbiausia naujojo finansinio laikotarpio VVG  parengtų vietos plėtros strategijų aktualija dabar yra verslas, įskaitant socialinį ir bendruomeninį verslą“, – akcentavo žemės ūkio ministras Saulius Cironka. VVG, siekdamos gauti maksimalią paramą strategijai įgyvendinti, turėjo įsipareigoti ne mažiau kaip 75 proc. vietos projektams skirtos paramos nukeipti kaimo ekonomikai stiprinti – darbo vietų kūrimui, verslo kūrimui ir plėtrai.

Iki šiol didžioji dalis lėšų buvo panaudota viešosios infrastruktūros tvarkymui, dabar atėjo laikas strategijas orientuoti į atnaujintų pastatų panaudojimą veiklai ir užimtumui didinti. Planuojama, kad įgyvendinant verslo vietos projektus bus sukurta virš 1000 naujų darbo vietų. Žinoma, VVG turi ugdyti naujas kompetencijas, kad galėtų tinkamai konsultuoti vietos pareiškėjus verslo projektų rengimo klausimais, taip pat tinkamai įvertinti šiuos projektus, verslo planus.

Kol kas verslo priemonės yra nemenkas iššūkis visoms šalies VVG, neturinčioms didelės patirties verslo skatinimo srityje. Tačiau konferencija „LEADER – nauja pradžia“ įrodė, kad šalies bendruomenės pasiruošusios eiti į priekį. ,,Svarbiausia ne lėšos, bet pati veikla. Kaimo žmonės sutelkti, dabar eisime toliau. LEADER programa pasiekė atokiausius šalies kampelius, žmonės užmezgė ir tarptautinius kontaktus”, – kalbėjo vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Reda Kneizevičienė, skaičiusi pranešimą apie VVG vaidmenį plėtojant verslą kaimo vietovėse. Pasak jos, viešojo pobūdžio projektai daug prisidėjo prie verslumo skatinimo kaime. Tačiau kartais VVG, atnaujindamos savo kaimus, pasijunta kaip valstybės biudžeto trūkumo gelbėtojos, o dabar, ruošdamosi kurti naujas darbo vietas kaime, juokauja, kad bus „Sodros“ rėmėjos. VVG jaučia, kad jiems reikalinga ekspertų ir teisininkų pagalba, turi ambicingų planų aktyviau bendradarbiauti su miesto VVG.

Konferencijoje dalyvavo ir kolegė iš Estijos, papasakojusi apie savo bendruomenės ir asmeninę patirtį. „Negalvokite apie rinką siaurai, ji yra didžiulė, ženkite drąsiai“,  – kalbėjo Eda Verooja, kartu su savo šeima pradėjusi smulkų verslą kaime, o dabar jau dirbanti su 60 verslo partnerių ir planuojanti savo mėsos gaminiams naudoti net nanotechnologijas.

„Mes daug kalbame apie konkurencingumą, tačiau raktas į sėkmę yra bendradarbiavimas. Žinios  yra toks įdomus išteklius – jomis pasidalinus, neprarandamos, o jų tik dar padaugėja“, – drąsino Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė. Pasak jos, į globalią rinką einama per vietinę rinką, kurioje išbandomos savo galimybės. Žemės ūkis įgauna paslaugų sektoriaus bruožų, vis didesnę reikšmę įgyja netradiciniai pardavimo būdai. Šį teiginį direktorė iliustravo smulkiųjų ūkininkų konkurencingumui padidinti skirtu projektu www.kaimasinamus.lt, pabrėždama naujų technologijų svarbą ir bendradarbiavimo naudą.

Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad verslo sąlygos šalies regionuose yra labai skirtingos. Sukurti verslą šalia didžiųjų miestų yra daug lengviau, negu atokesniuose regionuose, todėl jiems parama verslui kurti turėtų būti didesnė. Žemės ūkio viceministras S. Cironka sutiko, kad verslas kaime yra sudėtingas, tačiau kaip pavyzdį paminėjo….mūsų vaikus, kurie sugeba zirzimu ir atkaklumu tėvams „parduoti“ savo idėjas. „Rinkodara – tai menas surasti galimybes, o įėjimas į rinką yra procesas. Svarbiausia žinoti, į kokius vartotojus mes orientuojamės. Turime auginti vartotojus, nuo to priklausys verslo ateitis“, – kalbėjo viceministras.

Klasteris yra vienas iš būdų mažoms įmonėms kooperuotis, įeiti į rinką. Mažos įmonės dažniausiai moka gaminti, bet ne pardavinėti. Apie klasterių naudą kaime kalbėjusi VšĮ „Versli Lietuva“ regiono atstovė Gražina Lukošienė pabrėžė, kad klasterio privalumų yra tikrai daug: bendra rinkodara, reklama, pardavimai, bendros prekių tiekimo galimybės, žaliavų užpirkimas, galimybė vykdyti didelius užsakymus. Tačiau kol kas tik didieji miestai aktyviai kuria klasterius – net 81 proc. jų yra trijuose didžiuosiuose miestuose. O kaimo vietovėse žmonės dar gana nedrąsūs. Lektorė yra sulaukusi net klausimo, ar žodis „klasteris“ nėra kilęs iš žodžio „klasta“…

Su konferencijos dalyviais savo įžvalgomis dalijosi ir verslo konsultantai, pristatyta nuo mažos idėjos startavusios UAB „Elinta“ sėkmės istorija. Dabar ši įmonė jau išaugusi į solidžią kompaniją, kurios veiklos variklis siejamas su elektra ir intelektu.

Vietos veiklos grupių strategijos rodo, kad Leader priemonės dalyvių akys krypsta ir į gana naują sritį – socialinį bei bendruomeninį verslą. Iki šiol įgyvendintos tik kelios tokios iniciatyvos. Dar visai neseniai bendruomenių verslas buvo vadinamas iliuzija, kuri vargu ar virs realybe, su pavydu žiūrėta į užsienio šalių patirtį. Konferencijos dalyvių gausa parodė, kad mūsų bendruomenės jau subrendusios pareigoms ir atsakomybei, kurių pareikalaus tokie vykdomi projektai.

Apie socialinio verslo galimybes ir problemas, su kuriomis gali susidurti ketinantieji kurti tokį verslą kaime, kalbėjo VšĮ „Socialinių investicijų fondas“ socialinio verslumo konsultantas Mindaugas Danys, pateikęs ir daugybę sėkmės pavyzdžių. Jo nuomone, bendruomeninių verslų kaime kol kas nedaug, nes dar nesiorientuojama į vartotojus, neišnaudojamos informacinės technologijos ir kiti turimi ištekliai, trūksta savininkiškumo jausmo, nepasitikima kitais, nesiekiama kurti prekės  ir kt. M. Danys pabrėžė, kad labai svarbu turėti ambicijų ir savo misiją – tvirtai žinoti, ką nori savo veikla pakeisti. „Jūsų tikslas turi būti kuo didesnė pridėtinė vertė. Būkite inovatyvūs, sukurkite galimybes į verslą įtraukti savo bendruomenės narius“, – patarė konsultantas.

Konferencijos dalyviai taip pat aplankė ir tris sėkmingai praktikoje įgyvendintus Kauno rajono vietos veiklos grupės vietos plėtros projektus. Konferencijos išvakarėse įvykusio šventinio renginio metu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įteikė apdovanojimus kelių LEADER konkursų nugalėtojus.