Vilniaus arkikatedroje aptikta 20 netyrinėtų vietų: spalį bus ieškoma atsakymo apie Vytauto Didžiojo palaikus
Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimai atveria naujų galimybių geriau pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos objektų. Mokslininkai katedros sienose ir rūsiuose jau lokalizavo 20 anksčiau netyrinėtų arba nedokumentuotų vietų. Viena jų gali būti susijusi ir su hipoteze apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą.
Lietuvos istorijos instituto (LII) mokslininkai Vilniaus arkikatedros mūrus tiria nuo šių metų pradžios. Tyrimuose naudojamos šiuolaikinės technologijos – 3D skenavimas, georadaras, rentgeno fluorescencinė analizė. Siekiama kuo daugiau informacijos gauti nepažeidžiant unikalaus kultūros paveldo objekto.
Viena svarbiausių vietų bus tikrinama spalį
Ypatingas dėmesys skiriamas hipotezei, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančioje XVII amžiuje įrengto įėjimo nišoje. Šią versiją anksčiau iškėlė restauratorius Saulius Poderis.
Planuojama, kad ši vieta bus tiriama jau spalį. Tam numatytas minimalios apimties invazinis tyrimas – iš lauko pusės būtų atliekamas nedidelis gręžinys į arkikatedros sieną. Planuojama, kad išgręžta anga būtų apie 10 centimetrų skersmens.
Tyrimo metu pirmiausia darbą atliktų mikrobiologai, kurie paimtų reikalingus mėginius. Tik tuomet į sieną būtų įleista kamera, leidžianti apžiūrėti ertmę. Tyrėjai pabrėžia, kad konkreti darbų eiga priklausys ir nuo sienos būklės bei pasirinkto gręžimo kampo.
Svarbu ir tai, kad ankstesniuose svarstymuose mokslininkai akcentavo atsargumo būtinybę. Vyriausybės darbo grupė buvo nurodžiusi, kad skuboti invaziniai metodai jautrioje arkikatedros aplinkoje gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naujos informacijos. Todėl pirmiausia atliekami neinvaziniai tyrimai.
Tyrimai apims ne tik Vytauto Didžiojo palaikų paiešką
Vytauto Didžiojo palaikų paieška – tik viena platesnės mokslinių tyrimų programos dalių.
2026 metais mokslininkai planuoja tirti ankstyvosios arkikatedros datavimą, statybines medžiagas – plytas, grindis ir plyteles – taip pat atlikti cheminius tyrimus. Bus tobulinama sienų anomalijų nustatymo metodika, naudojami 3D įrenginiai ir georadaras. Galiausiai siekiama sukurti išsamią duomenų bazę apie arkikatedroje atliktus mokslinius tyrimus ir jų rezultatus.
Pasak LII vadovo Aurimo Švedo, iki šiol katedros tyrimai dėl objektyvių priežasčių buvo fragmentiški, todėl dabartinius darbus planuojama tęsti kaip ilgalaikę mokslinių tyrimų programą.
Tyrimams jau pritarė Vyriausybė
Liepos 8 dieną Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų ir su jais susijusių apsaugos bei tvarkybos darbų planui. Numatyta penkios pagrindinės tyrimų kryptys: istoriniai ir šaltiniotyriniai, architektūriniai ir mūro, bioarcheologiniai ir paleogenetiniai, archeologiniai bei menotyriniai tyrimai.
Tyrimai turėtų padėti ne tik atsakyti į klausimą, kur galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai, bet ir gerokai išplėsti žinias apie pačios Vilniaus arkikatedros istoriją, jos statybos etapus bei išlikusį mūrą.
Jeigu būtų aptikti palaikai, galėtų būti atliekami paleogenetiniai tyrimai. Anksčiau svarstyta, kad Vytauto Didžiojo tapatybei patvirtinti galėtų būti ieškoma palyginamųjų DNR mėginių Kyjivo Pečorų lauroje ir Šv. Tomo katedroje Prahoje.
Kol kas mokslininkai pabrėžia, kad kalbėti apie Vytauto Didžiojo palaikų atradimą būtų per anksti. Šiuo metu tikrinamos mokslinės hipotezės, o 20 naujai lokalizuotų vietų suteikia papildomų galimybių geriau ištirti arkikatedros struktūrą ir jos istorinius sluoksnius.
