Vilniaus kongresų centro vizija išrinkta: tarptautinį konkursą laimėjo lietuvių architektų projektas „TRYS“

Vilnius žengė svarbų žingsnį vieno didžiausių pastarojo dešimtmečio miesto projektų link – paskelbta galutinė Vilniaus kongresų centro architektūrinio konkurso nugalėtojų eilė. Tarptautinį konkursą laimėjo Lietuvos architektų studijos „IMPLMNT architects“ (MB „Syrusas“) projektas „TRYS“, kuris ateityje turėtų tapti pagrindu kuriant modernų tarptautinių konferencijų ir renginių centrą sostinės centre.

Po dalyvių kvalifikacijos patikrinimo ir viešųjų pirkimų procedūrų su konkurso laimėtojais bus pradėtos neskelbiamos derybos dėl projektavimo sutarties.

Projektas turėtų sustiprinti Vilniaus pozicijas Europoje

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad tarptautinis konkursas leido atrinkti architektūrinę idėją, atitinkančią ilgalaikes sostinės ambicijas.

Anot jo, nugalėjęs projektas išsiskiria ne tik architektūrine kokybe, bet ir gebėjimu kurti pridėtinę vertę miestui – stiprinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą, skatinti verslo turizmą, konferencijų rinką ir atverti visuomenei dar vieną Neries pakrantės dalį.

Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė teigia, kad architektūrinio konkurso organizavimas buvo ilgas ir kruopštus procesas, kuriame dalyvavo architektai, ekspertai bei vertinimo komisija. Pasak jos, dabar pagrindinis tikslas – projektavimo sutartį pasirašyti dar šį rudenį.

Konkursas sulaukė didelio architektų susidomėjimo

Tarptautiniam konkursui buvo pateikti 28 architektūriniai pasiūlymai, tačiau viešųjų pirkimų reikalavimus atitiko ir komisijos buvo vertinami 17 projektų.

Antrąją vietą užėmė projektas „UNFOLD“, kurį parengė MB „Studija Heima“, o trečiąją – „FOREST FORUM VILNIUS“, sukurtas įmonės „KRS“.

Projektus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo Lietuvos ir užsienio architektūros profesionalai, urbanistikos ekspertai bei Vilniaus miesto specialistai.

Naujas Kongresų centras – iki 4,5 tūkst. dalyvių

Planuojama, kad tarp Seimo rūmų ir Geležinio Vilko gatvės iškils apie 31,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto Kongresų centras.

Jame numatyta įrengti apie 17 įvairaus dydžio konferencijų ir renginių salių, kurios galėtų priimti iki 4 500 dalyvių.

Šiuo metu Lietuva neturi specializuoto kongresų centro, galinčio vienoje vietoje priimti daugiau kaip 2 tūkst. konferencijų dalyvių. Dėl šios priežasties šalis praranda galimybę organizuoti dalį didžiausių tarptautinių verslo, mokslo, politikos ir asociacijų renginių.

Dėmesys ne tik pastatui, bet ir Neries pakrantei

Konkurso dalyviams buvo pavesta suprojektuoti ne tik patį Kongresų centrą, bet ir sukurti naują viešąją erdvę Neries pakrantėje, kuri natūraliai susijungtų su planuojamu pėsčiųjų tiltu bei bendru sostinės upės krantinių vystymu.

Laimėjusio projekto autorius, architektas Aurimas Syrusas, sako, kad kuriant projektą siekta, jog pastatas netaptų uždaru objektu, o būtų miesto viešųjų erdvių dalimi.

Pasak architekto, pastato tūriai išskaidyti ir laipsniškai žemėja link Neries bei Seimo rūmų, todėl naujasis kompleksas neužgoš svarbių miesto akcentų, o papildys esamą urbanistinę aplinką.

Patyrusi architektų komanda

„IMPLMNT architects“ nėra naujokai didelių visuomeninių projektų srityje.

Tarp geriausiai žinomų studijos darbų – šiuo metu projektuojamas Vilniaus lengvosios atletikos maniežas Žirmūnuose bei „Stasys Museum“ Panevėžyje, kuris jau sulaukė tarptautinio architektūros bendruomenės dėmesio.

Statybas planuojama baigti iki 2031 metų

Tarptautinis architektūrinis konkursas buvo paskelbtas 2025 metų gruodį.

Jo prizinis fondas siekė 100 tūkst. eurų – pirmosios vietos laimėtojams skirta 50 tūkst. eurų, antrosios – 30 tūkst. eurų, trečiosios – 20 tūkst. eurų.

Jeigu projektavimo ir viešųjų pirkimų procesai vyks pagal planą, Vilniaus kongresų centras duris turėtų atverti iki 2031 metų pabaigos.

Tarptautinių kongresų ir konferencijų turizmas laikomas viena didžiausią ekonominę grąžą kuriančių turizmo sričių. Tokie centrai pritraukia ne tik renginių organizatorius ir dalyvius, bet ir skatina viešbučių, restoranų, transporto, kultūros bei paslaugų sektorių augimą. Daugelis Europos sostinių specializuotus kongresų centrus laiko svarbia miesto konkurencingumo ir investicijų pritraukimo infrastruktūra.