Vilniaus ligoninės pritaikomos koronavirusu sergančių ligonių gydymui

Augant ligonių sergančių koronavirusu skaičiui, Vilniaus miesto savivaldybė didina šiai ligai gydyti skirtus pajėgumus. Didžiausiu pandemijos iššūkiu vis dar pripažįstamas personalo trūkumas, bet lygiagrečiai rūpinamasi ir stacionarių gydymo vietų skaičiaus didinimu.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad COVID-19 gydymui kaip atraminė ligoninė (užsipildžius regioninei COVID-19 ligoninei – Santaros klinikoms) paskirta Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL). COVID-19 ligonių gydymo pagalbai ji buvo pajungta spalio pabaigoje (Antakalnio g. 124 korpusas), tačiau pagalba teikiama nuo pavasario. 

Praėjusią savaitę šioje ligoninėje pacientų skaičius buvo stabilus – gydyti 80-85 sergantieji koronavirusu, išrašytuosius pakeičiant naujiems pacientams. Tačiau šį savaitgalį šis skaičius pašoko iki 124, antradienio rytą jis siekė 122.

COVID-19 gydymo ligoninių pajėgumai

VMKL ligoninėje, pradėjus nuo 30 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, šiandien šiam tikslui paruošta 130 lovų ir suburtas atitinkamo dydžio personalas. 

Šioje ligoninėje dalyje palatų tilptų po dvi lovas, nors dabar stovi tik po vieną. Tačiau tam reikalingi papildomi deguonies „taškai”, kurie pastarąją savaitę savivaldybės rūpesčiu įrenginėjami. Savivaldybė taip pat aprūpino ligoninę trūkstamais pulsoksimetrais. 

Galvojant apie stacionarių gydymo įstaigų delegavimą koronaviruso ligoniams, kaip galimas variantas svarstoma ir VMKL poliklinika, kur be itin didelių investicijų ir pertvarkų galėtų būti įrengta apie 100 vietų.

Pasirinkus šį variantą tektų spręsti ir personalo problemas. Kritiniu atveju šios poliklinikos pacientai galėtų būti laikinai patikėti Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59) šeimos gydytojams, o VMKL poliklinikos gydytojai po tam tikro kvalifikacinio pasirengimo būtų pervesti gydyti sergančiųjų koronavirusu. 

Kol kas kaip realesnis ligoninės vietų rezervas skaičiuojamas VMKL korpusas Antakalnio g. 57, kur, pasak ligoninės direktoriaus Narimanto Markevičiaus, perpus sumažinus chirurgijos ir terapijos paslaugų teikimą, būtų galima naudotis mažiausiai 50 lovų su privestu deguonimi.

„Santaros klinikų skaičiavimu, šiuo metu Vilniaus regione yra apie 300 koronavirusu sergantiems ligoniams sukurtų vietų. Prieš savaitę buvo išsakytas Santaros klinikų vadovų lūkestis, kad šis skaičius turėtų būti kuo skubiau padvigubintas, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis. – Tam, žinoma, būtų reikalingas ir regioninių ligoninių pasijungimas, kuriam mes, deja, negalime turėti įtakos, bet labai tikėtumės Sveikatos apsaugos ministerijos valios pareiškimo, nes ne viena kol kas linkusi atsisakyti. O kol tos pagalbos trūksta, turime skubiai ieškoti savų rezervų, rūpindamiesi ir laikinosios ligoninės kūrimu.”

Savivaldybė primena, kad visi šie ligoninių pritaikymai COVID-19 gydymui arba slaugai vyksta už jos pačios lėšas, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, rugpjūčio mėnesį paskirsčiusi 50 mln. eurų finansavimą ligoninių pritaikymui COVID-19 gydymui, Vilniaus savivaldybei priklausančioms ligoninėms finansavimo neskyrė. Tuo tarpu Santaros klinikos gavo 14,2 mln. eurų, o Kauno klinikos – apie 10 mln. eurų.

COVID-19 slaugos ligoninės

Ieškant ligoninės, kur būtų galima slaugyti po koronaviruso jau sveikstančius vyresnio amžiaus ligonius, kuriems nebereikia specialaus gydymo, buvo įvertinta ir Šv. Roko ligoninė. Taip pat šiam tikslui vertinama ir M. Marcinkevičiaus ligoninė, bet čia tektų spręsti ir 200 slaugos pacientų perkėlimą į kitas vietas.

Rengiantis tokiam variantui, kol kas M. Marcinkevičiaus ligoninėje buvo rasta maksimaliai tinkama vieta papildomoms skysto deguonies talpykloms įrengti – jo reikia ne tik sergantiems koronavirusu. Esamos ligoninės deguonies tiekimo galimybės nepakankamos – nors ligoninė turi 70 deguonimi aprūpintų lovų, šis skaičius iškart žymiai sumažėja, kai reanimacijoje įjungiamas dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas.

Savivaldybė taip pat tariasi su Molėtų ligonine, kad būtų galimybę ten perkelti dalį slaugos ligonių. Tačiau tam pirmiausiai reikalingas Operacijų vadovo sprendimas.

Laikinoji ligoninė

Laikinąją ligoninę, kurios prireiktų užsipildžius kitų COVID-19 ligoninių lovoms, suplanuota įrengti parodų centre „Litexpo”. Deramasi dėl nuomos sąlygų, o paraleliai atliekami viešieji pirkimai dėl dujų talpyklų pirkimo arba nuomos, deguonies sistemos įrengimo ir aprūpinimo įvairia gydymo įstaigai reikiama įranga. Šios sutartys nebus aktyvuotos, kol jų nereikės, tačiau gali būti, kad deguonies talpyklos bus pastatytos iš anksto arba nukreiptos į kitą ligoninę.

Vilniaus miesto savivaldybę jau dabar pasiekia pasiūlymai iš dirbančių ar buvusių medikų – jie norėtų padėti, jei būtų atidaryta laikinoji ligoninė.

Gydymo ir asmens apsaugos priemonės bei rezervas

Skubiai įrenginėjant „kovidinius” skyrius, praėjusią savaitę savivaldybės Administracijos direktoriaus vardu buvo kreiptasi bene į 100 įstaigų, prašant paskolinti įvairiausių priemonių – nuo funkcinių ir reanimacinių lovų ir deguonies koncentratorių iki planšečių ligonių bendravimui su artimaisiais. Dalis tokių priemonių jau gauta dovanų.

Gydytojams skirtų asmeninių apsaugos priemonių rezervas, kurį turi Vilniaus miesto savivaldybė, šiems metams pakankamas, nuosekliai pildomas. Apie valstybinį rezervą savivaldybė jokių žinių vis dar negauna. 

Problemos dėl COVID-19 atvejų švietimo sistemoje

Savivaldybė ne pirmą kartą sulaukia moksleivių tėvų klausimų, kodėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) operatyviai neinformuoja apie moksleivių klasėje atsiradusius COVID-19 atvejus ir būtinąją saviizoliaciją. Todėl šią NVSC pareigą, konsultacijas tokiais atvejais tenka atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos biurui.

Reaguodama į skundus dėl informacijos vėlavimo, Vilniaus miesto savivaldybė išanalizavo NVSC taikomą sistemą kontaktų su sergančiais rinkimui ir informavimui, rado joje besidubliuojančių darbų, kas trukdo operatyviai informuoti visus rizikos grupėje esančius gyventojus. Savivaldybė pateikė pasiūlymus NVSC, kaip keisti šią sistemą.

COVID-19 testavimas

Mobiliame punkte V. Gerulaičio g. 1 per dieną gali būti ištirti 1100 žmonių. Praėjusią savaitę, Sveikatos apsaugos ministerijai paprašius užtikrinti, kad į mobilius punktus besikreipiantys žmonės būtų ištiriami per 24 val., Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suplanavo šį skaičių padidinti iki 1300, bet kol kas papildomos pamainos nereikia – pirmadienio rytą Vilniaus mobiliame punkte buvo 200 laisvų vietų tyrimui. 

Darbas su duomenimis

Vilnius atnaujina COVID-19 statistikos puslapį, čia bus daugiau informacijos realiu laiku apie savivaldybės ligoninėse hospitalizuotų ligonių skaičių: www.karantinas.lt/esoc. 

Nuo šiol savivaldybė nuolat informuos apie koronaviruso pandemijos valdymo naujienas Vilniaus mieste.