Vilniaus oro uoste testuojamas naujasis išvykimo terminalas: imituojami 6 skrydžiai
Šeštadienį Vilniaus oro uoste įvyko masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas, kuriame dalyvavo apie 1 tūkst. asmenų ir buvo imituoti 6 skrydžiai. Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus aiškina, kad testo tikslas yra nustatyti procesus, kuriuos dar būtų galima patobulinti iki galutinio terminalo atidarymo vasario 4 d.
„Lūkesčiai yra kaip įmanoma geriau suprasti, kaip keleiviai elgiasi terminale. Turime geras 3 savaites iki terminalo atidarymo ir šio testo rezultatai padės pakoreguoti procesus. Tai čia gali būti neaiškus žymėjimas, nepakankamas greitis“, – šeštadienį žurnalistams sakė S. Bartkus.
Pasak jo, testavime dalyvauja ne tik oro uoste dirbantis personalas, bet ir partneriai – nuo aviacijos saugumo patikros pareigūnų, antžeminio aptarnavimo įmonių atstovų iki muitinės pareigūnų.
„Testavime dalyvauja ir partneriai, antžeminio aptarnavimo kompanijos, muitinė, Valstybės sienos apaugos tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Tai visos organizacijos, kurios veiks terminale. Tai kartu šios dienos tikslas yra išbandyti pirmuosius žingsnius, su kuriais susidurs keleiviai“, – paminėjo jis.
LTOU duomenims realiomis darbo sąlygomis testą vykdo apie 140 asmenų.
Numatoma, kad kartu su naujojo terminalo startu Vilniaus oro uosto keleivių pralaidumas išaugs nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Anot S. Bartkaus, tai leis lengviau aptarnauti keleivių srautą, kuris Vilniuje 2025 m. gali pasiekti 5 mln. asmenų.
„2025 m. tikimės tolimesnio srautų augimo. Šiai dienai galvojame, kad augimas bus mažesnis nei pernai, bet tikimės per tris oro uostus pasiekti 6 mln. 850 tūkst. keleivių. Konkrečiai Vilniuje numatome, kad pasiekime 5 mln. keleivių ribą“, – sakė S. Bartkus.
„Vienas iš terminalo plėtros tikslų – pasiruošti augančiam keleivių srautui“, – pridūrė jis.
Anot LTOU, testavimas naudingas oro uostų partneriams, kurių darbuotojai galės pasitikrinti, kaip per pastaruosius mėnesius pasirengė naujo terminalo startui, kaip įgudo valdyti technologijas ir sugeba spręsti įvairias situacijas.
LTOU Technologijų vystymo skyriaus vadovas: sistema leidžiančios patikros metu skysčių neišsimėmimas jau testuotas Kaune
Kaip pabrėžia LTOU Technologijų vystymo skyriaus vadovas Giedrius Paulikaitis, šio testo metu išbandoma terminale įdiegta moderni įranga, atverianti naujas savitarnos galimybes, tikslesnius ir greitesnius bagažo registracijos, saugumo patikrų ir kitus procesus.
„Visų naujovių tikslas – padėti keleiviams ir jų bagažui oro uoste judėti greičiau, saugiau ir patogiau. Per masinį testavimą pamatysime ir analizuosime, kaip veikia sistemos ir kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Atitinkamai, darbuotojų komandos galės realiomis sąlygomis pritaikyti naujas žinias ir įgūdžius, kurie į Vilniaus oro uostą ateina kartu su technologijų pažanga“, – aiškina G. Paulikaitis.
Tačiau, pamini jis, sistemos leidžiančios bagažo patikros metu neišimant skysčių nėra testuojamos, nes buvo išbandytos Kauno oro uoste bei Europos Sąjungos reglamentai šiuo metu rekomenduoja vis tiek tikrinti tokį bagažą.
Kaip vieną iš naujovių pavyzdžių, G. Paulikaitis mini du 7,5 tonos sveriančius kompiuterinės tomografijos principu veikiančius įrenginius „Rapiscan RTT110“, kurie yra registruoto bagažo skenavimo sistemos ašis. Anot jo, naudodami šią technologiją, specialistai gali matyti bei vertinti bagažo turinio vaizdus 3D formatu.
„Įdarbiname ir dirbtinį intelektą, kuris padeda atpažinti įvairius daiktus bei chemines medžiagas keleivių lagaminuose“, – aiškino jis.
Terminalo testuotojai patirtis vertina pozityviai: atrodo artėjame prie Europos
Testuotojams naujasis terminalas paliko teigiamą įspūdį. Kaip atskleidė keli Eltos kalbinti renginio dalyviai, jų nuomone Vilniaus oro uostas pagaliau priartėjo prie Vakarų Europos oro uostų standartų.
„Jautiesi kaip Europoje. Atrodo net ir aptarnavimas jau kitoks. Vien tokioje erdvėje naujoje atrodo dėmesys visai kitas“, – Eltai pasakojo viena iš testuotojų.
„Dar ne viską pamatėme. Bet iš to, ką matome dabar, tai artėjame prie europinių standartų“, – vertino teste dalyvavęs vyras.
Taip pat testo dalyvius nustebino greita nestandartinio bagažo, tokio kaip slidės ar dviračiai, patikra.
„Iš tiesų su nestandartiniu bagažu anksčiau keliauti neteko. Bet iš tikro labai greitai gavosi viskas. Maniau viskas užtruks ilgiau“, – aiškino moteris, testavime gavusi keliautojos su slidėmis rolę.
Naująjį terminalą bandžiusių asmenų nenuvylė tai, kad patikros metu visgi reikės iš bagažo išimti skysčius. Dalis jų tikino – tai jau tapo įpročiu.
„Jau per tiek metų pripratome, kad skysčius išimti. Visi atrodo pripratę“, – vertino teste dalyvavusi mergina.
„Nemanau, kad čia yra problema. Tas ar vienoks ar kitoks patikrinimas suteikia saugumo. Aš gal net labiau linkęs, kad reiktų išimti skysčius, nes nors patogiau būtų ne, nežinau ar tie „skaneriai“ taip garantuotai parodo“, – vertino vienas iš testuotojų.
Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimų terminalo pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Čia taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas bendrovė „Eika“ pradėjo 2023 metų liepą. Visa terminalo statybų ir technologinių sprendimų diegimo kaina siekia per 70 mln. eurų.
