8 liepos, 2021

Vilniuje pagerbta visuomenės veikėja ir pasaulio tautų teisuolė S. Ladigienė

Sauliaus Žiūros nuotr.

Ant Trakų g. 10-uoju numeriu pažymėto namo atidengta atminimo lenta Stefanijai Ladigienei (1901–1967 m.). S. Ladigienė – visuomenės bei politikos veikėja, publicistė, pedagogė, žydų gelbėtoja.

„Stefanija Ladigienė reprezentuoja mūsų tikrąją Lietuvą. Ne tą, kuri bandė išgyventi ir pasiklydo, ne tą, kuri koloboravo, netgi ne tą, kuri kovojo kartais beviltiškas kovas, o tą, kuri tiesiog drąsiai stovėjo žmogiškumo akivaizdoje“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pagerbti iškilios lietuvės, žydų gelbėtojos atvyko ir JAV, Vokietijos bei Izraelio ambasadoriai, Vilniaus miesto garbės pilietis prof. Vytautas Landsbergis.

JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas kvietė sekti S.Ladigienės drąsos ir sąmoningumo vertybėmis: „Atsisakyti diskriminuoti nuo mūsų besiskiriančius yra sąmoningumo išraiška. Rizikuoti savo gyvenimu ir gerove tam, kad apsaugotum pažeidžiamus – tai drąsos išraiška. S. Ladigienės pavyzdyje randame įkvėpimą ir priminimą apie orumo ir universalių žmogaus teisių vertybes bei idealus.“

Vokietijos ambasadorius Matthiasas Sonnas padėkojo Vilniaus miestui ir merui už istorinės atminties palaikymą: „Tikiu, kad mes negalime pamiršti siaubingų genocido metų, negalime leisti pamiršti to kitiems ir privalome išlaikyti gyvą atmintį apie tam besipriešinusius žmones, tokius kaip S.Ladigienė.“

Izraelio ambasadorius Yossefas Levy pabrėžė žmogiškumo svarbą: „Nors nepažinojau Stefanijos, tačiau tikiu, kad būtent vidinė galia pastūmėjo ją išgelbėti žydų mergaitę. Ši galia – tai žmogiškumo galia, kuri leidžia mums atskirti gera nuo bloga ir neprarasti žmogiškumo net ir tamsiausiais laikais“.

„Ji išgyveno labai sunkius laikus. Atrodytų – Dieve mano, pačiame jėgų žydėjime atsidurti tremtyje, kur slenka dienos pilkos ir lyg ir nieko nevyksta – netiesa, močiutė niekada neprarado nė minutės, ji kiekvieną minutę išnaudojo geram darbui. Tai buvo tikrai nuostabus žmogus ir aš esu ta laiminga anūkė, kuri užaugo ant jos kelių“, – sakė S. Ladigienės vaikaitė žurnalistė, vertėja Liudvika Pociūnienė.

Kovotoja už moterų teises ir žydų gelbėtoja

Gilų įspaudą S. Ladigienė paliko daugelio žmonių gyvenimuose. Dar XX a. pirmoje pusėje ji buvo garsi savo progresyvia pasaulėžiūra: akcentuodavo moterų savarankiškumą, finansinę nepriklausomybę, išsilavinimą, laisvę, buvo pirmoji žurnalo „Moteris“ redaktorė, viena pirmųjų moterų išrinkta į Lietuvos Seimą. Pasak S. Ladigienės, „jeigu pačios vertinsime save tiek, kiek esame žmonėmis, o ne lėlėmis, tatai ims daryti ir visa visuomenė.“

S. Ladigienė Trakų g. gyveno prasidėjus vokiečių okupacijai (1942–1946 m). Jos šeimos butas buvo tapęs savotišku katalikiškos rezistencinės minties atstovų susitelkimo centru. Bute lankydavosi ir prieglobstį rasdavo studentai, karininkai, mokytojai ir žinomi žmonės: arkivyskupas Mečislovas Reinys, kunigai Alfonsas Lipniūnas, Ladas Tulaba, poetas Faustas Kirša, rašytojai Juozas Keliuotis ir Balys Sruoga.

Su generolu leitenantu Kaziu Ladiga susilaukusi 6 vaikų, ji visada rasdavo laiko padėti ir kitoms moterims: rengė pedagoginius kursus, rėmė sunkiai besiverčiančias šeimas, vienišas motinas, gebėjo įkvėpti merginas ir moteris siekti išsilavinimo ir savarankiškesnio gyvenimo.

S. Ladigienė buvo priglaudusi ir iš Kauno geto pabėgusią literatūrologę Ireną Veisaitę, rūpinosi ja kaip savo dukra. I. Veisaitė yra pasidalijusi jautriais prisiminimais apie savo globėją, kuri vakarais guldydama savo vaikus miegoti pridėdavo jiems prie kaktos kryželį ir pabučiuodavo. Pabučiavo ir žydę mergaitę, ir tas patirtas švelnumas liko tarp reikšmingiausių jos globotinės vaikystės prisiminimų.

1946 metais S. Ladigienė buvo suimta, nuteista 10 metų kalėti Pečioros ir Taišeto lageriuose dėl to, kad priklausė Ateitininkų organizacijai bei apkaltinus antisovietinės propagandos platinimu ir agitacija. Nors pačios S. Ladigienės vaikai liko nuo jos atskirti, antrąja mama ir mokytoja ji tapo kartu su ja kalėjusioms studentėms, gimnazistėms.

Iš tremties S. Ladigienė grįžo nukamuota ligų. Paskutinius gyvenimo metus praleidusi apsupta artimųjų, inteligentijos, 1967 m. S. Ladigienė mirė. Po mirties ji buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir Pasaulio tautų teisuolės garbės vardu.


17 sausio, 2022

Tradicijos tęsiasi – 699-ąjį miesto gimtadienį pasitinkantys vilniečiai ir vėl sulauks originalios dovanos iš Kauno. Tokia proga neįsivaizduojama be torto, […]

J. Lukšos-Daumanto skveras
14 sausio, 2022

Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė  nustatė  tikslią  namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą.  Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
14 sausio, 2022

2022 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas visoje Lietuvoje buvo pagerbtas visuotine […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
12 sausio, 2022

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, […]

10 sausio, 2022

Renovacijos tempai sostinėje įgavo rekordinį pagreitį: per 2021 m. Vilniaus mieste paraiškas dėl renovacijos pateikė 139 daugiabučiai. Iš jų – […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

7 sausio, 2022

Tikriausiai pažįstate bent vieną žmogų, kuris mėgsta keliauti ar dievina lankytis įvairiuose SPA kompleksuose. Atkeliavus kokiai nors tokio asmens šventei, […]

600m. jubiliejaus šventė / Karinos Firkavičiūtės nuotr.
5 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Karaimų metais. Jau 625-erius metus Lietuvoje gyvenanti tiurkų tauta – karaimai – kviečia minėti […]

5 sausio, 2022

Šiandien Vilniuje sunkioji technika pradėjo ardyti nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigtas statyti stadiono konstrukcijas. Per 4 mėnesius bendrovė „Vilniaus BDT“ […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
27 gruodžio, 2021

Po metų pertraukos į Vilnių sugrįžo tradicinis reginys – ant Katedros didžiosios sienos jau rodoma kalėdinė pasaka. Pagal anglų rašytojo […]

Pranas Ulozas, Ona Ulozienė, Stanislovas Ulinskas, Albina Blažytė - Baranauskienė, Artūras Melianas / Onos Ulozienės nuotr.
23 gruodžio, 2021

2021 m. gruodžio 20 d. Vilniuje specialiuose socialinės globos namuose ,,Tremtinių namai‘‘ vyko Albinos Blažytės–Baranauskienės knygos sutiktuvės. Knygą neseniai išleido […]

22 gruodžio, 2021

Jau rytoj, gruodžio 22 d. vakarą, vilniečių ir miesto svečių laukia muzikinė staigmena – ilgiausiame Vilniaus troleibuse gyvai dainuos choras […]

Restoranas „Balzac"
22 gruodžio, 2021

Iš 40 konkurso „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje 2021″ dalyvių sostinė išsirinko 4 laimėtojus, kurių kūrybiškumas dovanoja šventinę nuotaiką ir puošia […]

Bibliotekos nuotr.
20 gruodžio, 2021

Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga apie Trakų mieste gyvenusią žydų bendruomenę „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“, kurią išleido Trakų […]

20 gruodžio, 2021

Aplankėte visas gražiausias sostinės eglutes ir šventiškai išpuoštas vietas ir galvojate, kad visas Vilniaus grožis jau saugiai įamžintas?  Turime gerų […]

Vitalij Červiakov nuotr.
18 gruodžio, 2021

Nauja traukos erdvė Vilniuje gimė tarp Rasų, Markučių ir Užupio. Vitebsko ir Drujos gatvių sankirtoje architektai ir menininkai įkūrė skulptūrinių […]