Vilniuje – unikalus kultūrų dialogas: šimtai lietuvių ir užsieniečių matavosi atkurtus tautinius kostiumus
Savaitgalį „Go Vilnius“ organizuotame tarptautinės bendruomenės renginyje „Vilnius is my city“ Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) pakvietė sostinės gyventojus bei svečius į netradicinį pasimatymą su tradicijomis. Paviljono lankytojai turėjo išskirtinę progą ne tik iš arti išvysti profesionaliai atkurtus visų penkių šalies etnografinių regionų tautinius kostiumus, bet ir patys jais pasidabinti.
Įkvėptas projekto sėkmės Lietuvos moksleivių dainų šventėje Vingio parke, LNKC šįkart duris atvėrė daugiakultūrei Vilniaus auditorijai. „Kviesti kitų tautų žmones pasimatuoti lietuvių tautinį kostiumą – prasmingas būdas supažindinti juos su mūsų kultūra. Tradiciją kartais geriausia ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir pačiam ją „pasimatuoti“. Toks susitikimas tampa gražiu kultūrų dialogu per spalvas, raštus ir meną. Tai galimybė iš arčiau pajusti dalelę Lietuvos, išreikšti jai pagarbą“, – teigia LNKC atstovai.
Centro darbuotojų būrys paruošė gausią moterų, vyrų bei vaikų kostiumų kolekciją su įvairiausiomis detalėmis – nuo tradicinių liemenių ar čiabatų iki puošnių galvos dangų: karūnėlių, galionų, rangių, skrybėlių ir skarų. Lankytojai galėjo patogiai pasimatuoti drabužius, pasigrožėti veidrodyje, nusifotografuoti.
Renginyje gausiai lankėsi įvairaus amžiaus vietos lietuviai, šeimos su vaikais bei užsienio svečiai. Daugelis jų nesirinko vien tik simbolinių detalių – drąsiai vilkosi visą kostiumo komplektą. Lankytojai aktyviai domėjosi audinių ypatybėmis, raštais bei dėvėsenos subtilybėmis. Kostiumus jie dažnai rinkosi pagal savo tėvų ar senelių gimtąsias vietas, o jei kilmė skyrėsi – sprendė, kurį regioną palaikyti: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ar Mažąją Lietuvą (lietuvninkus).
Didžiausią įspūdį organizatoriams paliko lankytojų emocijos. Pirmą kartą gyvenime tautinį kostiumą apsivilkę žmonės neslėpė džiaugsmo, stebėjosi rūbo patogumu, estetišku derėjimu su asmenybe ir dalijosi giliu pasididžiavimo savo kraštu jausmu. Paviljone nuskambėjo ne vienas nuoširdus pažadas ateityje tokį drabužį įsigyti arba išsinuomoti reikiamai progai.
Lietuviškas rūbas sulaukė milžiniško užsieniečių dėmesio – paviljone grupėmis ir poromis lankėsi svečiai iš Japonijos, Filipinų, Indijos, Argentinos, Peru, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Irano, Maroko, Turkijos, Azerbaidžano, JAE ir kitų šalių. Didesnė dalis užsukusių kitataučių Lietuvoje gyvena jau penkerius ar dešimt metų, tačiau sulaukta ir visiškų naujakurių – pavyzdžiui, japonės, kuri vos prieš kelias dienas atvyko studijuoti lietuvių kalbos. Pažintį su lietuvišku paveldu išbandė ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, pasimatavusi tradicinę galvos dangą.
Nors daliai užsieniečių tai buvo smagi atrakcija, organizatoriai pastebi, kad toks „pasimatavimas“ suartina su kitos kultūros paveldu. Svečiai domėjosi, kaip komplektuojami drabužiai, ką reiškia žmogaus statuso skirtumai, kur kostiumas dėvimas, ir ieškojo bendrų bruožų su savo gimtųjų šalių drabužiais. Renginį pasidabinęs aukštaitišku kostiumu vedė žinomas televizijos veidas Gian Lucca Demarco. Jis pusiau juokais pastebėjo, kad senovėje vyrai rengdavosi itin solidžiai, tad šiuolaikiniams stipriosios lyties atstovams tikrai reikėtų pasitempti.
LNKC paviljono lankytojai namo išsinešė ne tik gražius įspūdžius, bet ir dovanų – visų regionų juostų motyvais sukurtų knygų skirtukų. Tokio pobūdžio interaktyvūs pristatymai yra viena iš tautinio kostiumo viešinimo formų, kviečianti žmones atrasti šią svarbią kultūros vertybę. Organizatoriai primena, kad šis renginys – puikus įkvėpimas pasisiūdinti savo istorinį kostiumą (patiems ar su specialistų pagalba) ir pasiruošti 2027 m. vyksiančiam tautinio kostiumo konkursui „Išausta tapatybė“.
