13 vasario, 2020
Karolina Baltmiškė

Virginija Vingrienė: atliekų tvarkyme dar daug chaoso ir per maža gamintojų atsakomybės

Ar žinote, kad senus vaistus priima vaistinės, o gyvsidabrinius termometrus privalote  vežti į „Toksiką“? Nepatikėsite, bet mokestinė sistema gan dažnai skatina atliekų netvarkyti. Apie tai, ir kitas problemas, kurias būtina kuo greičiau spręsti, kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.

Gerb. Virginija, prieš kelias dienas pasibaigė rudens sesija, kokiais sprendimai labiausiai džiaugiatės?

Labiausiai džiaugiuosi „Klaipėdos paketo“ priėmimu. Tai – aplinkosauginių reikalavimų įmonėms sugriežtinimas, jų veiklos nutraukimo galimybė piktybinės taršos atveju, kontrolę iš anksto neįspėjus, didesnį mokestį už taršą ir baudas padidinantis, taip skatinant įmones investuoti į tvarkymą (nes anksčiau labiau apsimokėjo teršti, nei tvarkytis), reglamentuojantis įstatymų rinkinys. Jis buvo pagrindinė neeilinės sesijos vinis. Ir priimtas labai reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Gaila, kad tai įvyko tik po serijos stipriai mūsų šalį supurčiusių aplinkosauginių katastrofų, pritvinkusiam pūliniui pradėjus sproginėti kasdien įvairiose vietose, privertusiam pagaliau suvokti spręstinos problemos mastą. Svarbiausia, kad tai galiausiai buvo padaryta, pritarus Seime praktiškai vienbalsiai, apsiėjus tik su saujelės kolegų pasimaivymu, nes šiuos sprendimus reikėjo priimti jau vakar, ar net prieš 10 metų.

Kokias aplinkosaugos problemas, Jūsų manymu, skubiai reikia spręsti?

Neatidėliojant reikia spręsti aplinkosaugos kontrolės mechanizmo stiprinimo, jos pertvarkos, išjudinimo iš sąstingio, abejingumo, baimių, nepasitikėjimo savimi, ir galimai neskaidrumo zonos. Svarbu išspręsti jų kompetencijos, motyvacijos, atsakingumo problemas.

Nieko nelaukiant turi būti reformuotas ir atliekų tvarkymo sektorius. Pradedame nuo patiems sudėtingiausio padangų tvarkymo sektoriaus, nes gaisro Alytuje padariniai, o ir ciniškai neatsakingas eilės panašaus pobūdžio padangų perdirbimo įmonių požiūris į aplinkosauginę ir apskritai veiklą aiškiai parodė, kad mums reikalingi revoliuciniai sprendimai. Mano parengtai Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisai dėl mokesčio už nesutvarkytas padangas padidinimo iki 300 eurų už automobilines ir 600 eurų už stambiagabarites padangas jau yra pritarta Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Laukiame Seimo sprendimo. Pataisa įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d., ir pasitarnaus kaip aiškus stimulas deramai tvarkyti padangų atliekas, nes mokestis už jų netvarkymą bus didesnis, nei investicijos į perdirbimą. Esu tikra, kad tai privers užsidaryti prekybos pažymomis nesutvarkius praktikai ir atvers kelius plataus požiūrio, žiedinės ekonomikos keliu einančio verslo, padangas realiai perdirbančio į žaliavas ir iš jų gaminančio kitus produktus, plėtrai, kurio pirmus signalus po truputį girdime jau šiandien. Privaloma tokiems verslams atverti kelius ir palaikyti šias ledlaužes įmones; būtina numatyti ir valstybės užsakymus, arba žaliuosius  pirkimus, pvz. įpareigojant asfaltą gaminti panaudojant ne mažiau, kaip 10-20 proc. ar daugiau žiedinės ekonomikos principu išgautų perdirbtų antrinių žaliavų (gumos, plastiko ar pan.). Analogiški reikalavimai dėl padangų gumos būtų taikomi ir vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštynų, daugiabučių kiemų  ir net dviračių takų dangos gamybai, kaip ir kitų naudingų gaminių. Galiausiai, sprendimas dėl padangų depozito įvedimo, apie kurį jau seniai diskutuojame, akivaizdžiai paskatins gražinti senas savo panaudotas ir surinkti bešeimininkes, besimėtančias miškuose ar kitose gražiose gamtos vietose padangas.

Būtina nedelsiant imtis pertvarkos pakuočių atliekų tvarkymo srityje, kur šiandien vyrauja abejingumas, dėl ko pagrįstai abejojama ir atliekų sutvarkymo kokybe. Gyventojai priversti vis brangiau mokėti už nerūšiuotų komunalinių atliekų išvežimą. Pirmas uždavinys: rūšiavimo skatinimas. Jį vienareikšmiškai ir neabejotinai motyvuoja užstato sistema (taromatai). Tad mano garsusis depozito sistemos išplėtimo įstatymas, jau seniai laukiantis eilėje, užstrigęs Aplinkos apsaugos komitete dėl prekybininkų, atliekų tvarkytojų ir ministerijos klerkų priešinimosi, šioje pavasario sesijoje privalo būti svarstomas. Esu pasirengusi to reikalaudama eiti iki galo. Depozito sistema bus papildyta ne vien vyno ir stipriųjų gėrimų tara, bet ir stiklainiais, konservų skardinėmis, tetrapakais. Be to, būtina įvesti užstatą ir galimybę vartotojui grąžinti gamintojams kvepalų buteliukus, kitos kosmetikos pakuotes ir taras. Vienkartinius  kavos puodelius, galėtų susigrąžinti jomis prekiaujančios degalinės ar kitos prekybos vietos. Ūkininkams labai aktuali šienainio, pašarų, trąšų maišų ir pakuotės surinkimo problema taip pat gali būti sėkmingai sprendžiama per depozitą. Šią mintį taip pat rimtai puoselėju ir jau ruošiu projektą. Pažymėtina, kad tam nėra būtinas joks taromatų pertvarkymas – nei senų keitimas, nei specialių diegimas. Gamintojai, importuotojai, platintojai, būdami atsakingais už pakuotės sutvarkymą yra visiškai pajėgūs rasti kitus surinkimo būdus, net tokius paprastus kaip maršrutinis atliekų surinkimas, ar jų priėmimas prekybos vietose. Pasenusių vaistų tvarkymo klausimas – dar vieni nearti dirvonai. Ar daug žmonių žino apie galimybę grąžinti juos į vaistinę? Negana to, ši sistema taip pat pasižymi eile trūkumų: pavyzdžiui, pasenusius vaistus priduoti vaistinėse galima, o štai vitaminų, maisto papildų vaistinės nepriima, panaudotus švirkštus siūlo mesti į buitinių atliekų konteinerį, gyvsidabrinius termometrus – vežti į „Toksiką“. Esu pasiruošusi parengti projektą ir tikiuosi kolegų palaikymo įpareigojant vaistines įsirengti su jų veikla susijusių atliekų surinkimų dėžes, į kurias gyventojai galėtų sumesti ne tik senus vaistus, vitaminus, papildus, bet ir tuos pačius naudotus švirkštus ar nesudužusius gyvsidabrinius termometrus. Juk visas šias atliekas vis vien privalo surinkti, išvežti ir sudeginti pavojingų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Toksika“.

Dar vienas skubiai spręstinas miestų želdynų tvarkymo reglamentavimas. Dėl nuotekų tvarkymo, skystų atliekų (riebalų), išvalytų nuotekų, dumblo tvarkymo, aplinkosauginių sprendimų paieškos vasario 24 d. organizuoju konferenciją Seime. Po jo neabejoju gims teisės aktų pakeitimai.

Aplinkosaugos klausimo jautrumui iškilus į dienos šviesą viena po kitos sproginėjančioms aplinkosauginės bomboms, įtikinusioms net pačius didžiausius skeptikus, tikėjusius iki šiol  neatsakingų verslininkų krokodilo ašaromis,  sprendimai turi būti priimti čia pat ir dabar. Pagaliau visi įsitikino ir suprato, kad mūsų perspėjimai ir nuolatiniai raginimai iki šiol likę tik beprasmiu šauksmu tyruose, tikrai turėjo rimtą pagrindą.

Jūsų manymu, kurias aplinkosaugos problemas būtų galima spręsti regionų mastu, kaip yra padaryta įsteigiant regioninius atliekų tvarkymo centrus?

Tas pats atliekų rūšiavimo, gyventojų švietimo, surinkimo, depozito įvedimo, padangų sutvarkymo organizavimo, nuotekų tvarkymo, perdirbimo klausimas. Žiedinės ekonomikos principu grįstų verslų kūrimąsi. Už tai turi būti atsakingos savivaldybės, geriausiai, žinančios savo regiono specifiką, problemas, perdirbimo organizavimo galimybes. Ir ledai tikrai pajudės, aplinka bus švari ir tvarkinga, gyventojai mažiau mokės už atliekų sutvarkymą, nes gerai išrūšiuos atskirdami antrines žaliavas. Galiausiai, pati atlieka taps žaliava kitiems produktams, taip ir taupant išteklius, ir atpiginant gamybą, ir kuriant naujas darbo vietas – ir visa tai darant aplinkai draugišku būdu.

 

Užs. Nr. VV-75


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]