lapkričio 19, 2019
Virginija Vingrienė: imsiuosi iniciatyvos, kad būtų priimtas sprendimas išplėsti pakuočių depozito sistemą

Atrodo, visai neseniai masiškai piktindavomės besimėtančiais plastikiniais buteliais miškuose, pakelėse ir kitose viešosiose vietose. Šiandien pamatyti tokio vaizdo beveik nebeturime galimybės, nes šios atliekos paprasčiausiai nebeišmeta, o jei kuris ir išmeta, ji kaip mat suranda naują „šeimininką“. Ką ten, net išmesti nereikia. Tiesiog karštą vasarą dieną viename rajono centre atsisėdu ant suoliuko, šalia pasidedu nebaigtą gerti mineralinio vandens butelį, bet kol knisuosi užrašuose, ieškodama reikalingo telefono numerio, buteliukas tarsi išgaravo. Įtariu, kad jį priglobė stropiai šiukšliadėžę apžiūrinėjęs vyrukas. Taigi dalį taros atliekų surinkimo problemos išsprendė įvesta depozito sistema.

Seimo narė Virginija Vingrienė, mano, kad depozito sistemą būtina išplėsti, įtraukiant į ją visų alkoholinių gėrimų tarą. Tokią pataisą Seimo narė buvo pateikusi 2017 metais, bet Seimas nuo pataisos vis susilaiko.

Depozito sistemos išplėtimas buvo analizuojamas ir spalio 23 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva Seime surengtoje konferencijoje.

Gerbiama Virginija, kodėl vis dėlto reikėtų išplėsti depozito sistemą?

Pirmiausia pabrėžčiau tai, kad labai daug stiklo (apie 60 proc. taros) atliekų patenka į komunalinių atliekų srautą. Tai apsunkina ir gerokai pabrangina komunalinių atliekų tvarkymą. Stiklo šukės apsunkina ir komposto iš atliekų gamybos procesą.

Kita svarbi priežastis, paskatinusi teikti pasiūlymą dėl depozito sistemos išplėtimo, yra nepasiteisinusi varpelių sistema. Labai daug žmonių į juos meta nerūšiuotas šiukšles. Dėl to prarandama dalis žaliavos, suprastėja jos kokybė, kurią būtų galima panaudoti naujam produktui sukurti.

Yra siūlymas prie varpelių kabinti vaizdo kameras ir bausti į varpelį netinkamas atliekas sumetusiuosius?

Nesu baudų šalininkė. Mano giliu įsitikinimu, žmonių ekologinis sąmoningumas turi būti ugdomas per motyvaciją rūšiuoti.

Be to, nelabai matau realią galimybę tokiam sprendimui įgyvendinti. Turime atsižvelgti į tai, kad didesnioji dalis mūsų šalies piliečių, pamatę, kad kaimynas į konteinerį sumetė nerūšiuotas atliekas, nepuls apie tai informuoti atitinkamų tarnybų, kaip yra kai kuriose šalyse. Pas mus kaimynai kaimynų nedrausmina. O jei ir drausmina, tai neturi reikšmingo poveikio.

Tačiau spalio mėnesį vykusioje konferencijoje atliekų tvarkytojai tvirtino, kad varpelių sistema gera, kad ją reikia plėsti ir jiems suteikti dar bent metus laiko gyventojų ekologiniam ugdymui. Iš jų kalbų buvo galima suprasti, kad po to atliekų tvarkymas vyks kaip sviestu pateptas?

Tai kad jau nebėra kur varpelių plėsti ir jų plėtra tikrai nelabai jau ir turėtų norimą efektą. Juo labiau, kad konferencijoje taip ir nebuvo pasiūlyta, kur konkrečiai dar galėtume statyti varpelius.

Laiko pratęsimas nieko neduoda. Jau keliolika metų veikianti varpelių sistema tesugebėjo duoti 42 proc. išrūšiuotų pakuočių sutvarkymo efektą. Tai apie ką mes kalbame? Beje, prieš trejus metus vykusioje panašioje konferencijoje, kaip pastebėjo mano kolega Simonas Gentvilas, įvardydamas „deja vu“ jausmą, buvo tie patys pranešimai ir tie patys akcentai: duokite mums laiko, mes išsiplėsime, susitvarkysime. Bet problema iš vietos nė kiek net nepajudėjo. Netikiu, kad sprogimas įvyks ir dabar. Laikas griebti jautį už ragų, ir daryti tai nedelsiant. Kai laukiama tinkamesnio meto, jis niekada taip ir neateina. Tai tik trypčiojimas vietoje. Jei per tiek metų niekas nesutvarkė konteinerinės sistemos, per vienerius to tikrai nepadarys.  Po tokių konferencijos pranešimų susidaro įspūdis, kad norima nieko nedaryti, vengti pokyčių ir guostis, kaip viskas blogai. Jei blogai, imkimės veiksmų, kad pokyčiai vyktų. Kodėl vengiama diegti jau puikiai pasiteisinusią sistemą, tapusią sėkmės garantu visos ES mastu?

Tačiau toje pačioje konferencijoje buvo teigiama, kad praplėtus depozito sistemą, dviem eurais pabrangs alkoholis.

Į šį teiginį atsakau klausimu: o kas suskaičiavo, kiek komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą pabrangina į jų srautą patekęs stiklas? Be to, kiek atpigintų šių atliekų tvarkymą iš komunalinio atliekų srauto pagaminto komposto pardavimas? Dabar, dėl netvarkingai išmetamo stiklo likučių, jo kokybė labai prasta, ir jis naudojamas tik sąvartyno perdengimams.

Na, taip, alkoholinius gėrimus perka konkretūs žmonės, turintys laisvą pasirinkimo valią, o už atliekų sutvarkymą mokame kiekvienas. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, konteinerinė sistema yra bent 6 kartus pigesnė. Ji teigė, kad norint į užstato sistemą įtraukti stipriųjų gėrimų pakuotes, reikia turėti omenyje, kad daugiau nei pusė – 60 proc. – stipriųjų gėrimų pakuočių yra netinkamos priimti taromatuose. Anot jos, esama sistema nepritaikyta tokioms pakuotėms. Ji teigė, kad užstato sistemos plėtrai reikėtų 8,34 mln. eurų investicijų. Dar daugiau pinigų reikėsią išlaikyti išplėstą sistemą, o tai didins gėrimų savikainą bei jų kainą parduotuvių lentynose.

Manau, į pirmą vietą turime kelti ne produkto pabrangimą, o pakuočių tvarkymą. Mums reikia atlikti šuolį žiedinės ekonomikos link. Nauji aplinkosauginiai iššūkiai žiedinės ekonomikos, klimato kaitos sprendimų, atsinaujinančios energetikos,  kitų ekologinių iniciatyvų kontekste yra dovana tokioms šalims kaip Lietuva. Galiu drąsiai ir užtikrintai konstatuoti, jog turime išskirtinę progą sučiupti laimės paukštę ir vienu šuoliu peršokdami kelias pasenusių technologijų pakopas aplenkti labiau pasiturinčias, tačiau lankstumo šioje srityje stokojančias ES senbuves, praeityje investavusias į šiandien jau atgyvenusias technologijas, ir priverstas spręsti jų modernizavimo klausimą. Pasinaudoję šia galimybe, galime įgyti vertingą pranašumą. Svarbiausia – rasti savyje valios šiam ryžtingam žingsniui.

Tačiau  „Žaliojo taško“ atstovas įrodinėjo, kad stiklinę pakuotę perkėlus į užstato sistemą, konteinerinė sistema neteks svarbios atramos. Pasak atstovo, apie 20 proc. pakuočių bus surenkamos labai gerai, bet likusių 80 proc. surinkimas, dėl susilpnintos konteinerinės sistemos, blogės.

Jei konteinerine sistema tara surenkama labai gerai, iš kur tada stiklas komunalinių atliekų sraute?

Šiandien daugelis mūsų vis dar esame sukaustyti tam tikrų baimių, sulaikančių mus nuo naujo požiūrio ir jį atitinkančio sprendimo priėmimo. Ne vieną dešimtmetį įgyvendinama konteinerinė rūšiavimo sistema niekaip neduoda norimo rezultato, neskatina gyventojų ekologinio sąmoningumo rūšiuoti. Trūksta pakuotėms skirtų konteinerių, o jos pačios yra išvežamos per retai, nemaža dalis pakuočių neišvengiamai patenka į buitinių atliekų srautą. Trūksta ir sąmoningumo rūšiuojant: daugelis gyventojų meta netinkamas atliekas į antrinių žaliavų konteinerius, o kartais apskritai priešinasi šalia jų namų statomiems konteineriams. Stringa perdirbimas ir sutvarkymas, o sektorių drebina neskaidrumo skandalai.

O štai beveik universaliai sėkminga pripažinta depozito sistema pakuočių rūšiavimo srityje padarė milžinišką šuolį. Jos teikiama ekonominė paskata reikšmingai prisidėjo prie gyventojų ekologinio sąmoningumo. Mano užregistruota iniciatyva šią sistemą praplėsti ir kitomis pakuotėmis, susilaukė gyventojų palaikymo. Kokia kita alternatyva galėtų tapti stimulu veiksmingam pakuočių sutvarkymui ir tvirtam žingsniui žiedinės ekonomikos link? Kodėl liekame sąstingio būsenoje, žarstomės pasiteisinimais, ir netampame proveržio lyderiais?

Noriu atkreipti dėmesį į Pramoninkų konfederacijos vadovo poziciją, paskelbtą žiniasklaidoje: sėkmę nulems gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis. Čia pat jis išreiškė abejonę, ar Lietuvoje yra tam pasiruošusių politikų. Galiu užtikrintai patikinti, kad tvirtai pasiruošusių šiam žingsniui žmonių pasigendu ne politikų, o būtent tarp verslo atstovų. Ką ir parodė minėtos konferencijos pasiteisinimais, be jokių naujų idėjų persunkti pranešimai. Pakuočių tvarkymo sektoriuje matau nemažai trypčiojimo, pasiteisinimų, jau nekalbant apie kitas sritis, kuriose neartų dirvonų yra dar daugiau. Susidaro įspūdis, kad daugelis sektoriaus dalyvių yra labiau suinteresuoti ne galimybių, o pasiteisinimų paieškomis. Vienintelis Algirdas Reipas, su savo revoliucingu pranešimu, pasitelkęs ir jaunosios aplinkosaugos aktyvistės iš Švedijos Gretos Thunberg žodžius, jausmingai suriktus JT viršūnių susitikime – „Kaip jūs drįstate!“ – įnešė į šabloninių pasisakymų kupiną erdvę pokyčių vilties ir sveiko proto balsą. Jis pažėrė gausybę kritikos savo neveiksnumą bandžiusiems teisinti konferencijos pranešėjams, pabrėždamas, kad gyvename veidmainystės sistemoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Greta šiandien kalba kaip tik mums, turėdamas omenyje Lietuvos atliekų tvarkymo sektorių. „Kai mes mulkiname žmones, kai darome pinigus, apgaudinėdami kitus, kai norime mėgautis ateities ir egzistencijos sąskaita, daugiausiai kainuoja uždelstas laikas“. Kalbėdamas apie depozito sistemos plėtros svarbą ir atmušdamas konferencijoje jai išsakytą kritiką, jis taikliai atkreipė dėmesį į tai, jog koncentruojamasi tik į kaštus, bet visiškai nevertinama didelė depozito nauda. „Nevertinama ką jis duoda, nuimdamas  tūrius. Negi su tais tūriais nuėję po gyventojų langais pasiekėm geresnę sveikatą, didesnę tvarką, didesnį palankumą?“, –  retoriškai paklausė pranešėjas. Anot jo, apie tai prikuriama mitų, kuriais tikima, apie kuriuos kuriama sava politika ir iš to kuriami pinigai: „Turime orientuotis į sistemą, kuri ateina, o ne šiandien esamą situaciją. Juk plastiką jau dabar masiškai keičia stiklas. Tad varpeliai tikrai nebus tušti, kuo gąsdinama. O be užstato sistemos, mišraus atliekų rūšiavimo ir pirminio rūšiavimo egzistavimo kartu, žiedinės ekonomikos nepasieksime.“ Be to, jis pasiūlė, kad norint pajudėti iš dabartinio sąstingio, būtina ne vien išplėsti depozito sistemą, bet ir įvesti maisto atliekų rūšiavimą bei atskirai surinkti popierių ir kartoną. Užbaigdamas jis akcentavo, kad tai ne gyvenimas keičiasi nuo mūsų kalbų. „Gyvenimas pakeičia mus. Tad mes patys turime skubėti keistis, kol gyvenimas nepakeitė mūsų!“

Tai konferencijoje pasakytos kalbos Jūsų entuziazmo daryti pokyčius nesumažino?

Esu pasiruošusi būti revoliucioniere ir eisiu tuo keliu. Kaip matote turiu ir palaikymą bei supratimą. Sėkmė, juk lydi tuos, kurie, susidūrę su nauju iššūkių ne bėga nuo jo, o entuziastingai paklausia: o kodėl gi ne? Negi mes negalime imti ir padaryti? Imsiuosi iniciatyvos, kad pagaliau būtų priimtas sprendimas išplėsti depozito sistemą, ir pagaliau pajudėtume iš sąstingio.

 

Kalbėjosi

Karolina Baltmiškė

 

Užs. Nr. VV-72

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


gruodžio 4, 2019

Seimo Europos reikalų komiteto delegacija tęsia darbą gruodžio 1–3 dienomis Helsinkyje vykstančioje LXII Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). Šiandien […]

gruodžio 4, 2019

NATO Faktas: Aljanso 70 metų jubiliejaus minėjimas paženklintas vidiniais nesutarimais tarp didžiųjų NATO šalių-narių. Prancūzijos prezidentas diagnozuoja NATO smegenų mirtį, […]

lapkričio 29, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Klimato savaitės konferencijos dalyvius ir pakvietė valdžios institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas bei […]

lapkričio 27, 2019

Honkongas / Kinija Faktas: Vietinės valdžios rinkimuose daugiau kaip 90 procentų vietų valdžios struktūrose laimėjo demokratijos šalininkai. Pekino valdžios vietininkai […]

lapkričio 25, 2019

George’as Friedmanas – vienas iš protingiausių JAV geopolitikų ­­- Trečiąjį pasaulinį karą numatė apie 2050 metus. Tuomet du nauji galios […]

lapkričio 22, 2019

Kaip parodė Alytuje kilęs gaisras, padangų atliekų tvarkymas apkerpėjęs didžiule netvarką, kurioje lyg ežiukas rūke klaidžioja ir teisės aktai, ir […]

lapkričio 22, 2019

Jau kelis kartus minėjau, kad tvirtai palaikau Žalių kryžių akciją ir Lietuvos ūkininkus. Manau, kad ir dėl to, kad mano […]

lapkričio 22, 2019

Pažymint Lietuvių Chartos 70-metį ir Pasaulio lietuvių metus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė Prezidentūroje rengiamą forumą „Lietuvių Chartai 70: […]

lapkričio 20, 2019

Senėjant ir retėjant kaimo bendruomenėms, tradicinį ūkininkavimą, ganymą bei šienavimą pakeitus intensyviuoju žemės ūkiu, buvę atviri gamtiniu požiūriu turtingi kraštovaizdžiai […]

lapkričio 20, 2019

Rusija Faktas: Pasak karo pramonės pareigūnų, Rusija yra pasiruošusi kovinės parengties būklėje dislokuoti pirmuosius Avangard tipo hipersoninės ginkluotės komplektus. Diagnozė: […]