Virginija Vingrienė: pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas leis užbaigti ginčus su gamintojais ir importuotojais, mažinti komunalinių atliekų tvarkymo kainą gyventojams
Seimo priimtos Aplinkos apsaugos komiteto parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos sudaro bazines prielaidas išspręsti niekam nenaudingą „biurokratinį futbolą“ tarp valstybės institucijų ir įvairių pakuočių gamintojus bei importuotojus atstovaujančių organizacijų.
Praėjusioje kadencijoje Vyriausybė ir konkrečiai Aplinkos ministerija įsivėlė į visuomenei naudos neduodantį konfliktą su įvairiomis atliekų tvarkymą organizuojančiomis organizacijomis ir apkaltino jas įvairių neteisėtų verslo schemų naudojimu. Nors teisėsaugos institucijų tyrimai dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, jog dėl susidariusios patinės situacijos, galimai ydingo sektoriaus reguliavimo dalis tuo metu surinktų atliekų taip ir liks nesutvarkyta. Todėl priimti įstatymo pakeitimai ir nukreipti į tokią situaciją rinkoje sukūrusių prielaidų panaikinimą.
Įstatymu keičiama pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo tvarka, kuri šiandien neatitinka Europos Sąjungos Paslaugų direktyvos ir Paslaugų įstatymo nuostatų, reguliuojančių pagrindinius licencijavimo aspektus. Atsisakoma 3 įspėjimų skaičiaus, atskirai nustatomi licencijų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Tuo pat metu keičiamas perteklinių įėjimo į rinką ribojimas, nes ir Vyriausybė, ir Konkurencijos taryba, ir STT pateikė išvadas, jog šiuo metu būtina 10 proc. rinkos dalis siekiant gauti licenciją ir 25 proc. rinkos dalis jau pradedant vykdyti veiklą riboja gamintojų ir importuotojų pasirinkimo laisvę dalyvauti atliekas tvarkančių organizacijų sudėtyje.
Visiškai atsisakoma pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tais atvejais, kai turimas TIPK ar Taršos leidimas, nes informacija buvo dubliuojama, o įmonėms buvo užkraunama ne tik beprasmė administracinė, bet ir finansinė našta, užsitęsdavo veiklos pradžia.
Tikslinamos ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos reikalaujant, kad ir nepavojingas atliekas tvarkančios įmonės turėtų banko garantiją, jog įmonės bankroto atveju būtų padengtas likusių atliekų sutvarkymas. Tai leistų atsižvelgti į atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytas atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo, sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemones ir išlaidas.
Vartotojams daugiausia naudos suteiks keičiami Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai – solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo. Priimtos pataisos leis išskaidrinti ir atpiginti atliekų tvarkymą galutiniams vartotojams nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Seimo narė Virginija Vingrienė
Komentavimas išjungtas.
Gerb. V. Vingriene. Jūs teigiate, kad „Vartotojams daugiausia naudos suteiks keičiami Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai – solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo. Priimtos pataisos leis išskaidrinti ir atpiginti atliekų tvarkymą galutiniams vartotojams nuo 2019 metų sausio 1 dienos“. Varge tu mano varge, kai įstatymo rengėjai ir priėmėjai visiškai nežino tikrosios padėtie. Štai Vilniaus raj. Rastinėnų sodininkų bendrijoms (apie 5000 sodininkų), metai iš metų, vėlyvo rudens ir žiemos metu atliekos nėra išvežamos, tuo tarpu už tuo metu nesuteiktas paslaugas Vilniaus raj. savivaldybė išrašo mokėjimo sąskaitas ir surenka „apvalias“ sumos, nevykdant jokios atliekų tvarkymo veiklos. Tai kur čia „nediskriminavimas ar atliekų tvarkymo atpiginimas“, kai viduryje dienos – lupikaujama.
Pagarbiai, Vilniaus raj. sodininkų bendrijos „Obelėlė“ narys A. Kiveris