Virtuali kalėdinė akcija

Kalėdas galima vadinti viena laukiamiausių ir gražiausių metų švenčių. Tai senoji Saulės grįžimo ir žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Vėliau ši šventė buvo pakeista Kristaus gimimo švente.

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams. Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui. Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.

Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Ypač svarbų vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų Seniu arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.

Kalėdų tradicijos Lietuvoje šiek tiek kinta, vis daugiau atskrieja naujų įpročių iš kitų šalių. Tačiau pagrindinių tradicijų laikomasi. Gruodžio 24 d. – šv. Kūčios, kai su šeima valgoma vakarienė, laikomasi rimties. Bažnyčiose vyksta naktinės piemenėlių arba bernelių Mišios. Ant stalo patiekiami 12 patiekalų. Vyrauja žuvis, aguonų pienas, kūčiukai, kisielius. Na, o per Kalėdas valgoma kepta višta ar antis, skanaujami pyragai ir išpakuojamos dovanos. Šventinis laikotarpis Lietuvoje tęsiasi iki Trijų karalių dienos.

Kitų šalių kalėdiniai papročiai skiriasi nuo mums įprastų. Anglijoje Kalėdų vakarienė neįsivaizduojama be tradicinio garuose virto džiovintų vaisių pudingo, kuris yra ruošiamas penkias savaites prieš Kalėdas, pirmąjį advento sekmadienį. Pudinge paslepiama moneta. Radęs ją, gali būti tikras, kad išsipildys didžiausias tavo noras ir metai bus sėkmingi. Kalėdos Vokietijoje išsiskiria tuo, kad būtent šioje šalyje atsirado tradicija įžiebti žvakes ant palangių. Beje, iš Vokietijos atkeliavo ir advento kalendoriaus tradicija, kuri dabar populiari visame pasaulyje. Prancūzijoje vaikai palieka batukus už durų, tikėdamiesi ryte rasti juos pilnus dovanų, o Norvegijoje namuose yra slepiamos šluotos bei vyrai lauke medžiokliniu šautuvu kelissyk iššauna, taip norėdami atbaidyti visas piktąsias dvasias. Ukrainiečiai kalėdines eglutes dekoruoja voratinkliais, o Kenijoje pribarstoma dirbtinio sniego bei palmės puošiamos lemputėmis.

Šiemet Kalėdų laukimas kitoks nei visada, jas sutiksime jaukiame šeimos rate. Tad puošdami namus, sukuriame žiemos švenčių nuotaiką. Lentvario biblioteka socialiniame tinkle „Facebook“ (http://inx.lv/McEt) kviečia visus prisijungti prie virtualios kalėdinės akcijos ir dalintis savo namų ar biuro kalėdine puošmena, dekoracija, eglute, kad švenčių laukimas būtų smagesnis.

Dalinkimės kalėdine nuotaika, šiluma ir džiaugsmu, nes Kalėdos – stebuklų metas!