Visa tiesa apie privalomąją karo tarnybą

Kalbos apie privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą išgąsdino ne vieną 19–26 metų vyriškį. Deja, ne visiems ši „loterija“ bus sėkminga.

 Šauktinių griebsis tik pritrūkus savanorių

Kaip teigia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus specialistė Viktorija Cieminytė, jei Seimas vietoje dabar galiojančio privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdo (dvylikos savaičių bazinių karinių mokymų) nustatytų devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, galiotų toks pats kaip ir iki šiol šaukimo į tarnybą principas. Pirmiausia būtų tikimasi sulaukti savanorių ir, tik nesurinkus pakankamo jų skaičiaus, vyktų šaukimas privalomąja tvarka.

„Šauktinių atrankos procedūra bus organizuojama po to, kai visuomenė bus informuota apie kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą. Šauktiniai bus atrenkami atsitiktine tvarka pasitelkiant jau  veikiantį elektroninį Lietuvos karo prievolininkų registrą“, – pasakojo V. Cieminytė. Stebėti šiam procesui bus skirta speciali komisija, kurią sudarys ir žinomi šalies veikėjai. Tai leis užtikrinti maksimalų skaidrumą. Tam, kad lietuviai nemanytų, jog privalomasis šaukimas organizuojamas tik mūsų šalyje, V. Cieminytė primena: „Karo prievolė organizuojama šiose NATO valstybėse: Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Turkijoje, ir šiose ES valstybėse narėse: Suomijoje, Austrijoje, Kipre. Šaukimą taip pat organizuoja Šveicarija.“

Atleidimas nuo karo prievolės

Pagal Karo prievolės įstatymą nuo karo prievolės yra atleidžiami: asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais; neįgalieji; asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios LR nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai; asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją (jau atlikę karo tarnybą); pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas – kai jiems sukanka 60 metų; moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas aukštojoje mokykloje; valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Moksleiviai, studentai ir valstybės tarnautojai – ramūs

Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems asmenims: ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą, vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje; Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams; teisėjams; prokurorams; vidaus tarnybos sistemos pareigūnams; Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams; Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę; vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai; nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą; teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju.

Paleidimas iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos

Atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. Iš tarnybos pirma laiko paleidžiama, kai karys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba pripažįstamas netinkamas karo tarnybai dėl sveikatos būklės. Iš tarnybos pirma laiko paleidžiama ir tuomet, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė.

Privilegijos po tarnybos

Karo prievolės įstatymas numato nemažai motyvacinių priemonių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams. Jiems bus kompensuojama iki 50 proc. faktiškai sumokėtos studijų kainos pagal bakalauro, magistro arba vientisųjų studijų programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo. Taip pat gali būti taikomos papildomos lengvatos, nustatytos aukštųjų mokyklų stojimo į jas metu, ir taikoma pirmenybė į laisvas tarnautojo pareigas, jei kelių pretendentų rezultatai yra lygūs. Dar viena lengvata bus taikoma tiems, kurie kandidatuos į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso. Pagal įstatymą karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą. Darbdaviai taip pat nepamiršti – atlikusio tarnybą asmens darbdaviui įstatymų nustatyta tvarka šešis mėnesius subsidijuojamas darbuotojo atlyginimas.

Visos socialinės garantijos

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu kariui suteikiamos ir visos socialinės garantijos: kompensacija  ligos atveju;  šauktiniams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms karių šeimoms tarnybos metu gali būti kompensuojama dalis šilumos tiekimo ir su išlaikymu susijusių išlaidų;  pateikus nustatytos formos pažymą, kariui neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas, kuriomis jis nesinaudoja; du kartus per tarnybos laikotarpį  suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas; mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai ir dar kas mėnesį mokami 38 eurai, skirti buitinėms išlaidoms, ir nustatytais atvejais apmokamos kelionių keleiviniu transportu išlaidos. Pasak V. Cieminytės, savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija dės visas pastangas, kad esant finansinėms galimybėms, motyvacinių priemonių ir socialinių garantijų daugėtų, o tarnyba kariuomenėje taptų patrauklesnė, suteiktų šauktiniams daugiau galimybių dalyvauti pratybose, susipažinti su modernia technika ir ginkluote, būti modernios kariuomenės dalimi.

Turintys paskolų ar emigravę – tarnybos gali ir neišvengti

Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą arba nuo jos atleisti. Karo prievolininkai yra visi Lietuvos pilnamečiai jaunuoliai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra emigrantai, ar ne, ir  nuo to, kurioje šalyje deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tačiau karo prievolės įstatyme numatyta galimybė atidėti tarnybą tokiu atveju, kai dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala šaukiamojo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

Kaip teigia V. Cieminytė, kiekvienas atvejis dėl atidėjimo yra individualus ir, remiantis patvirtinta tvarka, individualiai nagrinėjamas specialios komisijos. Taigi, paskola galėtų būti atidėjimo pagrindas, jei būtų nustatyta, kad tarnyba asmeniui padarytų neproporcingai didelės žalos. Reikėtų vertinti asmens, šeimos pajamas, ar jis turi vaikų, išlaikytinių ir kitas aplinkybes.

Turintiems vaikų

Karo prievolės įstatymas numato, kad asmenys atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos, jeigu vieni augina nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai. Specialistė V. Cieminytė pasakojo, kad jeigu abu tėvai kartu augina vaikus ir jeigu karo prievolininkas, šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą, nėra atostogose vaikui prižiūrėti, tuomet jam nebus taikomas nurodytas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas. Auginant kelis vaikus, gali būti taikomas tarnybos atidėjimas, nustatytas Karo prievolės įstatymo, kai būtų padaryta neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

Ministrų kabinetas pritarė, liko laukti Seimo pritarimo

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija skelbia, kad Ministrų kabinetas kovo 4 d., posėdžio metu, pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam Kariuomenės principinės struktūros 2015–2020 metais ir ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektui, sudarančiam galimybę pakviesti karius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Įstatymo pakeitimą Seime siūloma svarstyti skubos tvarka pavasario sesijos metu. Jei šiam įstatymo projektui pritartų Seimas, devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba pakeistų šiuo metu Lietuvos kariuomenės Mokomajame pulke vykstančius trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Jie bus tęsiami iki šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžios. Kaip skelbia Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, 2015 metais į bazinius karinius mokymus (trukmė 12 sav.) planuojama pakviesti ne mažiau 1000 karių. Kol kas šaukimai suplanuoti iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. 2015-aisiais į bazinius karinius mokymus planuojama pašaukti: sausio 12 ir 19 dienomis – po 70 karių, vasario 2 ir 17 dienomis – po 70, kovo 2 ir 16 dienomis – po 70, balandžio 20 dieną – 70, gegužės 1 ir 15 dienomis – po 70, birželio 1 ir 15 dienomis – po 80, birželio 29 dieną – 70, rugpjūčio 17 ir 31 dienomis – po 70 karių.