Visagino savivaldybėje įvyko apskritojo stalo diskusija „Žalos mažinimo paslaugų poreikis Visagine“

Vasario 27 d. Visagino savivaldybėje įvyko apskritojo stalo diskusija „Žalos mažinimo paslaugų poreikis Visagine“, kurią organizavo Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ kartu su Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisija. Diskusijoje savivaldybės vadovai ir atsakingi darbuotojai buvo supažindinti su narkotikų žalos mažinimo paslaugų – žemo slenksčio kabinetų bei priklausomybės gydymo vaistiniais opioidais – nauda asmeniui ir visuomenei, siekiant mažinti infekcinių ligų plitimą bei kitas neigiamas su narkotikų vartojimu susijusias pasekmes.

Diskusijoje dalyvavo Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė, mero pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja, administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šiupšinskas, administracijos specialistai, žalos mažinimo programų ekspertai, sveikatos priežiūros, nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų, atsakingų už narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimą, atstovai.

Tardama įžanginį žodį, Visagino savivaldybės merė pasveikino visus diskusijos dalyvius ir pasidžiaugė, kad tokio pobūdžio renginys įvyko mūsų savivaldybėje. Ji trumpai apžvelgė prevencinės veiklos patirtį Visagine. „Svarbiausia – pripažinti problemą ir pradėti ją kuo greičiau spręsti,“ – sakė Dalia Štraupaitė.

Nėra vienos veiksmingos priemonės, užkertančios kelią narkotikų vartojimui. Kiekvienoje šalyje narkotikai yra vartojami, nepaisant to, kad stengiamasi pažaboti jų vartojimą ir prekybą. Žalos mažinimas – tai programos, kuriomis siekiama sumažinti galimas su narkotikų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. Žalos mažinimas veikia vartojimą, mažina infekcinių ligų (ŽIV/AIDS, hepatito, TBC), perdozavimo, mirties atvejų riziką, mažina neigiamą įtaką, kurią narkotikų vartojimas turi patiems asmenims ir bendruomenei. Tarp pagrindinių žalos mažinimo priemonių yra švirkštų ir adatų keitimo programos, pakaitinis palaikomasis gydymas, konsultavimas ir švietimas, siuntimai gydytis, socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje, nors ir aiškiai reglamentuotos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, tačiau dar nėra pakankamai prieinamos asmenims, kuriems reikia tokios pagalbos.

Diskusijos moderatorius, koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Guoblys pakvietė susirinkusiuosius aptarti vartojančiųjų psichotropines medžiagas padėtį Visagine ir galimybes teikti narkotikų žalos mažinimo paslaugas – žemo slenksčio kabineto veiklą bei priklausomybės ligų gydymą vaistiniais opioidais. 

Statistika, kurią savo pranešime „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – savivaldybių situacija ir vaidmuo“ pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, nedžiugina. Vartojančiųjų narkotines medžiagas bendra statistika palanki Lietuvai – tokių asmenų yra mažiau nei Europoje, o tiriant 15–16 metų jaunimą viskas verčiasi aukštyn kojomis: tabako gaminius Lietuvoje vartoja 37 proc. jaunimo, Europoje – 28 proc., alkoholį – 63 proc., Europoje 57 proc., kanapes – 20 proc. mūsų jaunuolių ir 17 proc. europiečių. Liūdniausia padėtis dėl raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojimo – juos vartoja 13 proc. jaunų lietuvių, Europoje šis skaičius siekia tik 6 proc.

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė, pristatydama pranešimą apie žalos mažinimo paslaugų naudą savivaldybėms, pareiškė nuomonę, kad dėl žalos mažinimo programų didesnės naudos turi netgi ne patys narkotikų vartotojai, bet visuomenė. Žemo slenksčio kabinetų paslaugos – tai ne tik švirkštų ir adatų dalijimas, bet ir testavimas nustatant ŽIV, hepatitą, sifilį. Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamuosius narkotikus asmenimis bei pasiūlyti jiems tolimesnį gydymą. Tai padeda suvaldyti infekcinių ligų plitimą ir tolimesnes neigiamas socialines pasekmes. „Net vieno žmogaus išgelbėjimas visuomenei atneša naudos. Farmakoterapija metadonu yra vienas pigiausių gydymo būdų, kuris nuo šių metų finansuojamas iš ligonių kasų,“ – tvirtino A. Širvinskienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriaus ilgametė vadovė Marija Korkut pristatė pranešimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Visagino savivaldybėje. Apžvelgdama padėtį Visagine ji pažėrė įdomių skaičių. 2013 m. Lietuvoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įregistruotas 5851 asmuo, iš jų 119 asmenų Visagino savivaldybėje (2014 m. – 111, 2015 m. – 96, 2016 m. – 110). Pasak Marijos Korkut, palankūs esamos Visagino savivaldybėje situacijos veiksniai yra puikiai išvystytas neformaliojo ugdymo įstaigų tinklas, aukštas mokinių užimtumas popamokinėje veikloje, taip pat aktyvus sveikos gyvensenos propagavimas ir palaikymas, prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu uždraudimas. Tarp nepalankių veiksnių – kompaktiška savivaldybės teritorija, nepakankamas visuomenės informavimas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, aukštas nedarbo lygis, jaunimo verslumo/užimtumo skatinimo programų stoka. Prevencinės veiklos tikslas yra išlaikyti žemo slenksčio kabinetą ir efektyvinti jo veiklą, stiprinti Visagino savivaldybės gyventojų saugumą ir sveikatą mažinant psichotropinių medžiagų vartojimą, pasiūlą bei paklausą.

Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė pristatė 2014–2015 m. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus ir supažindino su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamomis programomis. Lietuvoje veikia 10 žemo slenksčio kabinetų aštuoniose savivaldybėse, įskaitant 2 teikiančius mobilias paslaugas. Praktiškai visur teikiamas minimalus paslaugų paketas. Daugiau nei pusė kabinetų nuolat balansuoja ant išlikimo ribos. Periodiškai kai kurie kabinetai neturi priemonių dalijimui, negali mokėti darbo užmokesčio. Žalos mažinimo paslaugos pasiekia tik 20 proc. vartotojų, o veiksmingai priklausomybės ligų prevencijai turėtų pasiekti 40–60 proc. Šių kabinetų darbas didžiąja dalimi finansuojamas iš savivaldybių biudžetų. Vienam žemo slenksčio kabineto klientui vidutiniškai skiriama 150 eurų per metus. Beveik visas išlaidas sudaro priemonių įsigijimas ir personalo išlaikymas. SAM patvirtino programą „Dėl sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m.“, kurios vienas prioritetų yra priklausomybių ligos ir per kurią atsiveria galimybės teikti žalos mažinimo paslaugas pasinaudojant infrastruktūrine ES fondų parama. Planuojama Lietuvoje įsteigti 20 žemo slenksčio ir 20 gydymo metadonu kabinetų. Jei tvarka nebus pakeista, vienam kabinetui įsteigti bus skirta 58 tūkst. eurų. Tačiau kabineto išlaikymą turės garantuoti savivaldybė.

Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė padėkojo svečiams už rekomendacijas ir informaciją apie žalos mažinimo paslaugų steigimo galimybes. Apibendrindama diskusijos rezultatus mero pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja pabrėžė, kad būtina ir toliau tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aktyviai dalyvauti ES fondų paramos projektuose, nuolat viešinti informaciją apie sveikos gyvensenos naudą ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą.