Visuomeniniame muziejuje – ekspozicija, skirta miškininkystės tradicijų puoselėjimui, Sąjūdžio 35-mečiui ir Zarasų krašto politinio gyvenimo aktualijoms
Zarasuose minėdami Gedulo ir vilties dieną, aplankėme ir susipažinome su Visuomeninio muziejaus ekspozicijomis (adresas: D. Bukonto g. 10, Zarasai).
Šis muziejus buvo atidarytas, tremtinio ir visuomenininko Rimanto Jurevičius iniciatyva, artėjant D. Bukonto 150-osioms gimimo metinėms. R. Jurevičius kartu su bendruomene „Miško broliai” nusprendė name, kuriame D. Bukontas gyveno (vėliau jame gyveno ir LR Steigiamojo Seimo narys Juozas Buzelis (1888-1967) įrengti ekspoziciją, skirtą Zarasų krašto šviesuoliams ir svarbiems Lietuvos istoriniams įvykiams atminti.
Pastebėtina, kad minint Zarasų miškų urėdijos įsteigimo šimtmetį (1920 m.) ir jos panaikinimo penkmetį (2018 m.) tame pačiame buv. D. Bukonto name buvo įrengtos muziejinės ekspozicijos, skirtos visos Lietuvos ir Zarasų krašto miškininkystės tradicijų puoselėjimui, Lietuvos (Persitvarkymo) Sąjūdžio 35-mečiui ir Zarasų krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijoms paminėti.
Istorijos šaltiniai liudija, kad visuomenininkas, antropologas ir gydytojas Domininkas Bukontas gimė 1873 m. rugpjūčio 11 d. Mažeikių apskrityje Viekšnių valsčiuje esančiame Kegrių vienkiemyje. Jo tėvai buvo žemaičiai – bajoras Adomas Bukontas ir valstietė Agnieška, mergautine pavarde Petrošiūtė. Domininko brolis Kazimieras buvo kunigas.
Vidurinį mokslą būsimasis gydytojas įgijo Šiaulių gimnazijoje. 1893–1897 m. studijavo ir baigė Sankt Peterburgo universiteto Gamtos-matematikos fakultetą, o 1900 m. – Charkovo universiteto medicinos fakultetą. 1901–1903 m. dirbo gydytoju Dusetose. Įsitraukė į visuomeninę veiklą. Bendravo su lietuvybės puoselėtoju Povilu Višinskiu (1875-1906), iš kurio gaudavo „Varpą”. 1903 m. pabaigoje persikėlė į Ilukstą (dab. Alūksta, Latvija), kur vertėsi laisva gydytojo praktika. Alūkstoje D. Bukontas susipažino su būsima žmona bajoraite Vanda Jasienskyte.
1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui D. Bukontas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Amūro apygardoje Nikolske – Usurijske ir Charbine jis dirbo gydytoju karo ligoninėse. 1906 m. sausio 14 d. išėjo į atsargą.
1906 m. spalio 20 d. Domininkas Bukontas vedė savo mylimąją Vandą ir apsigyveno Zarasuose (tuomet Novoaleksandrovske) ir buvo paskirtas miesto ligoninės gydytoju. Deja, Vanda Bukontienė 1907 m. gegužės 20 d. mirė nuo autoimuninės ligos. Žmonos mirtis sukrėtė D. Bukontą. Visą likusį savo gyvenimą jis nepamiršo jos ir kitos nevedė. Net buvo pasirengęs mesti gydytojo profesiją, bet nuo šio žingsnio buvo draugų atkalbėtas.
Zarasuose D. Bukontas vadovavo ligoninei, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, rūpinosi lietuvių švietimu. 1907–1909 m. jis savarankiškai atliko antropologinį tyrimą, kuriame ištyrė apie 1000 Zarasų krašto gyventojų. Tai buvo pirmasis mokslinis darbas apie lietuvių galvos formą, akių ir plaukų spalvą. Šis tyrimas pavadinimu „Iš Ežerėnų apylinkių lietuvių antropologijos” 1910 m. buvo išspausdintas leidinyje „Lietuvių tauta”.
.1913 m. Domininkas Bukontas įsteigė „Saulės”draugijos padalinį Zarasuose, lietuvišką biblioteką – skaityklą, ragino gyventojus prenumeruoti lietuviškus laikraščius, rūpinosi ir kitų lietuviškų draugijų steigimu. 1914 m. D. Bukonto dėka jau veikė „Saulės”, „Darbo”, „Šv. Kazimiero” draugijos. Svajojo įsteigti kultūros namus: sudėjus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas, tačiau darbus nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
1914 m. D. Bukontas vėl buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę ir tarnavo latvių šaulių pulke kaip vyresnysis pulko gydytojas. 1917 m. D. Bukontas pirmininkavo Petrapilio lietuvių Seime ir prisidėjo prie to, kad Petrapilio lietuvių Seimas pasisakytų už Nepriklausomos Lietuvos atstatymą.
1918 m. balandžio 1 d. D. Bukontas grįžo į Zarasus. Rado kraštą nuniokotą ir nualintą. Rūpinosi civilinės ligoninės įsteigimu. 1918 m. lapkričio mėn. Zarasuose buvo sudarytas vietinės valdžios komitetas, kurios nariu buvo ir D. Bukontas. 1918 m. jo iniciatyva Zarasuose buvo įsteigta „Saulės” draugijos progimnazija.
Zarasų krašte kilus dėmėtosios šiltinės epidemijai, gydytojas įsitraukė į kovą su šia liga, išgelbėjo šimtus žmonių. Deja, pats dėmėtosios šiltinės buvo paguldytas į lovą, iš kurios taip ir nebeatsikėlė. Sergantis D. Bukontas nebuvo gydomas, nes Zarasuose tuo laiku nebuvo kito gydytojo. Jis buvo paliktas vien tik tarnaitės Onos Simonaitytės globai ir 1919 m. sausio 19 d. mirė.
1909 m. D. Bukontas buvo apdovanotas Šv.Stanislovo III-ojo laipsnio ordinu už darbštumą ir uolumą kovojant su cholera, 1916 m. Šv. Onos III-ojo laipsnio ordinu už pasižymėjimą gelbstint sužeistuosius, 1917 m. Šv. Stanislovo II-ojo laipsnio su kalavijais ordinu ir Šv. Onos II-ojo laipsnio ordinu su kalavijais už pasižymėjimą mūšyje ties Lindenburgu.
1993 m. gegužės 15 d. Zarasų aikštėje atidengtas skulptoriaus Leono Striogos sukurtas iš bronzos ir granito paminklas gydytojui Dominykui Bukontui atminti.
Ačiū Rimantui Jurevičiui už puikų Visuomenio muziejaus Zarasuose pristatymą.
