Vokiečių ir lietuvių savanorių pastangomis sutvarkytos žydų kapinės Kretingoje
Liepos 20-24 d. Kretingoje esančių senųjų žydų kapinių teritoriją tvarkė per keturiasdešimt savanorių iš Vokietijos ir Lietuvos: valė apkerpėjusius paminklinius akmenis, kirto netvarkingai sužėlusius medžius ir krūmus. Projektas, kurio metu tvarkomos žydų kapinės ir siekiama ugdyti toleranciją tarp tautų, Lietuvoje vykdomas jau penktus metus.
„Savo darbu norime prisidėti prie žydų tautos paveldo išsaugojimo, sutvirtinti kultūrinius ryšius ir mokantis istorijos suvokti, kokių klaidų nebereikia kartoti“, – sakė Biržų VšĮ „Nojaus arka“ direktoriaus pavaduotoja Gražvilė Noreikienė, koordinavusi savanorių veiklą Kretingoje. Organizacijos „Nojaus arka“ iniciatyva pirmąkart į Kretingos rajoną svečiai iš Vokietijos atvyko praėjusiais metais – tąkart buvo tvarkomos Darbėnų žydų bendruomenės kapinės.
Pasak vieno iš projekto iniciatorių, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulo Klaipėdoje dr. Arūno Baublio, Vokietija deda daug pastangų, kad žydų kapinės būtų tvarkomos įvairiuose Lietuvos regionuose. „Keičiantis kartoms labai svarbu, kad istorija tautų atmintyje išliktų nepaviršutiniškai“, – sakė dr. A. Baublys, pasidžiaugęs, kad šiame tęstiniame projekte kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių iš abiejų šalių.
„Savo nuoširdžiu darbu parodėte didžiulę pagarbą ir toleranciją žydų tautai. Tikiuosi, kad iš Kretingos rajono išsivešite gražius įspūdžius ir norėsite čia sugrįžti dar kartą“, – už kilnią misiją tarptautinės ekspedicijos dalyviams dėkojo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.
Prisiminimais apie skausmingą žydų tautos likimą dalinosi Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis. O minėjimo pabaigoje ekspedicijos dalyvių paprašyta surasti po akmenėlį ir pagal žydų paprotį padėti jį prie paminklo, skirto 1941 metų liepą nužudytiems 125 žydams iš Mosėdžio.
Žydų kapines tvarkiusiems savanoriams, Vokietijos ir Lietuvos jaunimui, visą savaitę buvo organizuojami edukaciniai užsiėmimai, supažindinantys su žydų tautos kultūra ir istorija, vykdytos diskusijos grupėse apie diskriminacijos rūšis, priežastis ir pasekmes.
„Per visą šį laiką susipažinome ne tik su žydų, bet ir su vokiečių kultūra. Užsimezgė graži draugystė su vokiečiais, kartu dirbti įdomu, laukiame kitų metų“, – įspūdžiais dalijosi penktus metus projekte dalyvaujanti Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivė Modesta.
Projektas finansuojamas Vokietijos fondo „European for Peace“, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir žydų krikščionių bendruomenės lėšomis. Kretingos rajono savivaldybė pasirūpino darbų saugos ir higienos priemonėmis, darbo įrankiais.
