Vokietijos žvalgyba: Rusija gali pulti NATO vėliausiai iki 2030 metų

Vokietija yra tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija ir gali tapti Maskvos agresijos taikiniu. Vokietijos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė NATO šalis gali pulti iki 2030 m., pirmadienį per viešą Bundestago parlamentinės kontrolės komiteto svarstymą įspėjo Federalinės žvalgybos tarnybos BND prezidentas Bruno Kahlas.

„Kremlius laiko Vokietijos Federalinę Respubliką prieše. Kaip šalis, kuri užima antrą vietą pagal pagalbą Ukrainai, mes, pasak Maskvos, tikrai esame (konflikto) šalis. Norime to ar ne, esame tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija“, – sakė B. Kahlas.

BND vadovas neatmetė ir tiesioginės karinės Rusijos grėsmės Vokietijai galimybės. „Rusijos ginkluotosios pajėgos gali sugebėti pulti NATO vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos“, – perspėjo B. Kahlas. Jis pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sieja savo tikslus ne tik su Ukraina, platesnis jo tikslas yra sukurti naują pasaulio tvarką.

Pasak BND vadovo, Rusijos žvalgybos tarnybos veikia vis aktyviau ir nedvejodamos, todėl galimas padėties paaštrėjimas. Kad atremtų šiuos iššūkius, Vokietijos saugumo tarnyboms reikia papildomų išteklių.

Jam antrino Federalinės Konstitucijos apsaugos (kontržvalgybos) biuro prezidentas Thomasas Galdenwangas. „Mes stebime agresyvius Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmus. Ypač Vokietijoje daugėja Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo – tiek kokybe, tiek kiekybe“, – pareiškė jis ir paragino žvalgybą bei saugumo agentūras imtis bendrų pastangų.

Diskusijoje dalyvavusi Federalinės karinės kontržvalgybos biuro (BAMAD) vadovė Martina Rosenberg pranešė, kad pastaruoju metu buvo daug bandymų šnipinėti vadinamąją kritinę infrastruktūrą, tai „kelia nerimą“, todėl reikia didesnio budrumo. „Dėmesio centre yra Bundesveras (Vokietijos kariuomenė) – nesvarbu, ar tai vokiškos ginkluotės tiekimas Ukrainai, mokymai ar ginklų projektai, ar sabotažo veiksmai, kuriais siekiama sukurti nesaugumo jausmą“, – sakė ji.

Apie išaugusį Rusijos specialiųjų tarnybų aktyvumą Bundestago komiteto posėdžio išvakarėse interviu „Handelsblatt“ kalbėjo ir Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Feser. „Matome, kad Putino režimas darosi vis agresyvesnis“, – sakė ji.

N. Feather sakė, kad prieš kelis mėnesius šalyje buvo užkirstas kelias daugeliui išpuolių su sprogmenimis, jie buvo rengiami Maskvos nurodymu. Šių sabotažo išpuolių tikslas buvo neleisti Vokietijai teikti karinės pagalbos Ukrainai.

Nepaisant to, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje iš Vokietijos buvo išprašyta daug agentų, dirbusių po diplomatine priedanga, Rusijos specialiųjų tarnybų aktyvumas Vokietijoje padidėjo.