12 vasario, 2021
VUL Santaros klinikos

VUL Santaros klinikos tęsia sekoskaitos tyrimus

Kol dar neįsibėgėjo Vyriausybės patvirtintas ilgalaikės SARS-CoV-2 viruso genominės stebėsenos projektas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Pažangių technologijų grupės mokslininku dr. Justinu Šliku ir tarptautiniais ekspertais dr. Gyčiu Dudu bei dr. Ingrida Olendraite atliko 1000 SARS-CoV-2 genomų sekoskaitą iš mėginių, surinktų gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje.

Kam pasitarnauja sekoskaita?

Sekoskaita – tai viruso arba kokio nors organizmo genetinio kodo (DNR arba RNR) nuskaitymas, t. y. nustatymas, kokios raidės (nukleotidai) ir kokia tvarka sudaro organizmo genomą.

„Džiaugiamės, kad biotechnologijų lyderis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ prisideda prie taikomojo mokslo Lietuvoje ir kartu su VUL Santaros klinikų specialistais atlieka šaliai svarbius viruso genomo tyrimus. Pandemija parodė, kad Lietuvoje turime daug aukšto lygio ekspertų, o medicinos ir biotechnologijos sinergija duoda greitus ir kokybiškus rezultatus, “– įsitikinęs  Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas.

Per paskutinį dešimtmetį infekcijų sukėlėjų genomų sekoskaita tapo neatsiejama kovos su užkrečiamomis ligomis dalimi, padedančia nustatyti, suprasti ir kontroliuoti infekcinių ligų protrūkius. Infekcijų sukėlėjų genetinių pokyčių stebėsena suteikia daug vertingos informacijos valstybei svarbių sprendimų priėmėjams. Todėl beveik realiu laiku atliekama duomenų analizė turi tiesioginės įtakos visuomenės sveikatai ir gyvenimui. 

Genomo sekoskaita jau dabar turėjo labai svarbios reikšmės valdant COVID-19 pandemiją. Ji padėjo:  

• nustatyti, kad SARS-CoV-2 yra COVID-19 ligos priežastis;

• pradėti diegti naujus diagnostikos metodus;

• vystyti naujus gydymo metodus ir kurti vakcinas;

• nustatyti datą, kada virusas pirmą kartą pateko į žmogaus organizmą bei nustatyti viruso kilmę;

• atskirti užsitęsusią ligą nuo pakartotinio užsikrėtimo;

• ankstyvose epidemijos stadijose atskirti vietinį ligos plitimą nuo daugelio įvežtinių atvejų;

• aptikti naujas atmainas su pasikeitusiomis savybėmis;

• atpažinti virusų srautus – tarp šeimininkų, tarp geografinių vietų.

Kas matyti iš naujausių sekoskaitos duomenų?

Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, norėdamas apibūdinti Lietuvoje (Vilniuje) dominuojančias viruso atmainas, sako kad šiuo metu nustatomos dvi pagrindinės:  B.1.1.280 (lietuviškoji) ir B.1.177 (ispaniškoji, tiksliau – pastarosios „sulietuvėjusi“ versija).

„Mano nuomone, toks ribotas dominuojančių atmainų paveikslas nėra pats blogiausias variantas, nes jis rodo, kad papildomoms į mūsų šalį pakliūvančioms atmainoms kol kas nesisekė paplisti plačiau, kitaip turėtume dar didesnę atmainų mozaiką,“ – komentuoja G. Dudas.

Pasak Daniel Naumovo, Lietuvoje dominuojančios B.1.1.280 ir B.1.177.LTU atmainos nėra labai ypatingos – tai reiškia, kad jos susirūpinimą keliančių mutacijų neturi, ko nepasakytum apie  angliškąją, braziliškąją ar Pietų Afrikos Respublikos.

Kas kelia didžiausią nerimą?

G. Dudas atkreipia dėmesį į filogenetinį SARS-CoV-2 genomų medį. „Pažiūrėjus į filogenetinį SARS-CoV-2 genomų medį, galima pastebėti vieną mažą ir kol kas vienintelį šiuo metu žinomą B.1.1.7 genomą iš Lietuvos (žr. grafike raudonai apvestą taškelį). Esame tokioje situacijoje, kur nebereikia statistinių analizių, nes tas pats paveikslas  kas savaitę atsiveria ten, kur aptinkama B.1.1.7 – greitas visų prieš tai cirkuliavusių atmainų pakeitimas šia. Tą matėme Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, o dabar pastebime visur. Šiuo metu Europoje ~35 proc. COVID-19 atvejų šalyse, vykdančiose sekoskaitą, priklauso šiai atmainai, tad būtų naivu tikėtis, kad to nepamatysime Lietuvoje. Mažiausiai, ką galime padaryti, tai būti pasiruošę“, – mano mokslininkas.  

Santaros klinikos mato didžiulį poreikį stebėti epidemiologinę situaciją, todėl ir toliau tęsia SARS-CoV-2 genomų sekoskaitą.

 


28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

22 kovo, 2024

Vilniuje, netoli Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), keli šimtai moksleivių iš visos Lietuvos susirinko piketuoti prieš vienuoliktokų tarpinius patikrinimus. […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Lietuvoje prasidėjus diskusijoms ar nereikėtų drausti tėvams dalintis vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete, pasaulyje savo vaikų turiniu socialiniuose tinkluose […]

21 kovo, 2024

Palaikymą Ukrainai Europos robotikos čempionate išreiškusioms vilniečių moksleivių komandoms – „Lituanica X“, „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ […]

21 kovo, 2024

Nors daugelis džiaugiasi atėjusiu pavasariu ir skuba planuotis įvairias veiklas lauke, ne vienam apsilankymas gamtoje primena apie ne itin malonią […]

20 kovo, 2024

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, […]

20 kovo, 2024

„Galbūt išgelbėjau keturias gyvybes ir tikrai esu laiminga, galėdama dirbti šį darbą“, – sako marijampolietė Vytautė Švedienė, viena iš 13 […]

19 kovo, 2024

Siekiant optimalios sveikatos ir geros savijautos, daug dėmesio skiriama holistinės praktikos integravimui į mūsų kasdienybę. Tarp šių praktikų masažo terapija […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

18 kovo, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos […]

15 kovo, 2024

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo dėl prastai parengtų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina – šie […]

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
14 kovo, 2024

Pasigirdus kritikai dėl tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas atsiprašo vienuoliktokų. Taip ministras reagavo po ketvirtadienį […]

14 kovo, 2024

Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras (Skambučių centras) jau teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla […]

13 kovo, 2024

Pirmosios odos priežiūros priemonės buvo gana paprastos. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai naudojo alyvuogių aliejų, žoleles ir kiaušinius, drėkina odą ir suteikia […]

13 kovo, 2024

Antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta pripažinti sprendimą dėl mėnesinio mokesčio privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose kompensavimo netekusiu galios, rašo […]