Vyriausybė leido pradėti žemės paėmimo procedūrą „Rail Baltica“ infrastruktūrai Panevėžyje
Ministrų kabinetas leido pradėti žemės Panevėžyje išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, šiose teritorijose planuojant įrengti europinės vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūrą.
Šį Susisiekimo ministerijos projektą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje, pritarusi Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui.
Vakarinėje miesto dalyje šalia esamo transporto mazgo, aplinkkelio, planuojama įrengti „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį.
Numatyta, kad į ją geležinkelio bėgiais per parą važiuos iki 80 keleivinių traukinių, kurie veš iki 4,8 tūkst. keleivių.
Stočiai įrengti reikalingos žemės išpirkimą planuojama baigti iki 2027 m. pabaigos, preliminariais skaičiavimais tai kainuos 23 mln. eurų.
Iš viso visuomenės reikmėms ketinama paimti 391 žemės sklypus, kurių plotas siekia 267,5 hektarus ir kurie dabar yra žemės ar miškų ūkio paskirties. Taip pat bus naudojama dar 21,4 hektaro nesuformuotų valstybinės žemės plotų.
Šalia Gustonių numatyta nauja geležinkelio infrastruktūra: krovininė stotis, infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės, taip pat rajono poreikius atliepianti regioninė keleivinė stotis.
„Sudėtingame šio „Rail Baltica“ mazgo planavimo etape vienas svarbiausių sprendinių planuojamoje Panevėžio geležinkelio mazgo teritorijoje buvo tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse išsaugoti visus 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esančius gyvenamuosius statinius“, – pranešime cituojamas susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą liko patvirtinti tik paskutinį naujos geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialųjį planą. Numatoma, kad jis artimiausiu metu taip pat bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
