Vyriausybė su Vakarų Lietuvos verslu aptarė regiono ekonomikos stiprinimą: dėmesys investicijoms, susisiekimui ir darbuotojams

Klaipėdoje vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės darbo vizito metu šalies vadovybės atstovai ir Vakarų Lietuvos verslo lyderiai sutarė imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti Klaipėdos krašto ekonomiką, gerinti sąlygas verslui bei investicijoms ir padėti regionui geriau išnaudoti savo ekonominį potencialą.

Susitikime daugiausia dėmesio skirta trims Vakarų Lietuvai itin svarbioms sritims – susisiekimo infrastruktūrai, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimui ir investicijų skatinimui. Verslo atstovai taip pat iškėlė didėjančią atskirtį tarp didžiųjų šalies miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių bei būtinybę užtikrinti tolygesnę regionų plėtrą.

Vyriausybė numato toliau plėsti laisvąsias ekonomines zonas ir investuoti į regionų susisiekimo infrastruktūrą. Klaipėdos atveju tai ypač aktualu, nes miesto ir viso Vakarų Lietuvos regiono ekonomika glaudžiai susijusi su uostu, pramone, logistika, energetika ir tarptautine prekyba.

„Klaipėdos regiono reikšmė Lietuvai yra išskirtinė – čia susikerta mūsų šalies pramonės, logistikos, energetikos ir eksporto interesai, o per šį uostą Lietuva yra neatsiejama nuo pasaulinės ekonomikos. Esame jūrinė valstybė, todėl Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – teigė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Verslui svarbi ne tik investicijų aplinka, bet ir infrastruktūra

Verslo atstovai pabrėžė, kad regiono konkurencingumą lemia ne vien mokestinė ar investicinė aplinka. Ne mažiau svarbūs yra keliai, geležinkeliai, oro susisiekimas, energetikos infrastruktūra ir galimybė greitai pasiekti tarptautines rinkas.

Klaipėdos ekonominė reikšmė ateinančiais metais gali dar labiau didėti. Klaipėdos uosto direkcija 2026–2029 metais planuoja 775 mln. eurų investicijų į uosto plėtrą, infrastruktūrą ir tvarumo iniciatyvas. Didžiausia investicijų dalis numatyta pietinės uosto dalies vystymui.

Anksčiau „Regionų naujienos“ rašė, kad pietinės Klaipėdos uosto dalies projektui pilnai išvystyti gali prireikti apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų. Tai rodo, kad uosto plėtra gali tapti svarbiu viso regiono ekonomikos augimo veiksniu.

Susisiekimo infrastruktūros svarba išlieka aktuali ir Klaipėdos mieste. Savivaldybė yra numačiusi projektus, susijusius su susisiekimo gerinimu, įskaitant jungiamojo kelio prie Klaipėdos LEZ teritorijos plėtrą bei bendradarbiavimą su Vyriausybe dėl Pietinio aplinkkelio.

Regionui reikia daugiau specialistų ir jaunų šeimų

Dar vienas svarbus klausimas – žmonės, kurie galėtų dirbti augančiose Vakarų Lietuvos įmonėse.

Verslo atstovai Vyriausybę ragino daugiau dėmesio skirti jaunų šeimų išlaikymui regione ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui. Klaipėdos regiono pramonės, energetikos, logistikos ir jūrinio sektoriaus įmonėms reikalingi įvairių sričių darbuotojai, todėl darbuotojų trūkumas tampa ne tik verslo, bet ir regioninės politikos klausimu.

Vyriausybė šią problemą sieja ir su planuojamu šeimos paramos priemonių paketu. Vienas iš jo tikslų – sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms kurtis regionuose, kompensuoti didesnę dalį su vaikų auginimu susijusių išlaidų ir didinti paramą būstą įsigyjančioms šeimoms.

Kvalifikuotų darbuotojų rengimo klausimas Klaipėdoje taip pat tampa vis aktualesnis. Šią savaitę „Regionų naujienos“ skelbė apie pradedamą projektą, kuriuo modernizuojama jūrinių, inžinerinių ir energetikos profesijų praktinio mokymo infrastruktūra. Tai turėtų padėti geriau suderinti profesinį rengimą su regione veikiančių įmonių poreikiais.

Palangos oro uostas – svarbus Vakarų Lietuvos verslo vartai

Susitikime išskirtas ir oro susisiekimo klausimas. Klaipėdoje bei visoje Vakarų Lietuvoje veikia nemažai tarptautinių įmonių, todėl verslui svarbu turėti patogų susisiekimą su kitomis Europos valstybėmis.

Palangos oro uostas 2025 metais aptarnavo rekordinį 448 tūkst. keleivių skaičių. Tai yra reikšmingas augimas, palyginti su ankstesniais metais.

Šiuo metu oro uostas taip pat stiprina tarptautinių krypčių pasiūlą, o jo reikšmė Vakarų Lietuvos verslui nėra susijusi vien su turizmu. Tiesioginiai skrydžiai gali būti svarbūs tarptautinių įmonių darbuotojams, investuotojams, verslo partneriams ir regiono pasiekiamumui.

Krašto apsaugos ministerijai pritarus, Palangos oro uostas įtrauktas į projektų, galinčių pretenduoti į Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ finansavimą, sąrašą.

Vakarų Lietuvai svarbu neatsilikti nuo didžiųjų miestų

Susitikimas dar kartą išryškino platesnę Lietuvos regionų problemą – ekonominė veikla ir investicijos vis dar labiausiai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, o nuo jų nutolusios savivaldybės susiduria su kitokiais iššūkiais.

Vakarų Lietuvos verslo atstovai ragina valstybę vertinti regioną kaip vientisą ekonominę erdvę, kurioje Klaipėdos uostas, LEZ, pramonės įmonės, Palangos oro uostas, miestai ir rajonų savivaldybės gali vieni kitus papildyti.

Tam būtinos ne tik naujos investicijos, bet ir tinkama infrastruktūra, kvalifikuoti darbuotojai, energetinis saugumas bei patogus tarptautinis susisiekimas.

Energetinis saugumas – viena svarbiausių pramonės sąlygų

Susitikime taip pat aptarta energetinio saugumo reikšmė pramonei ir kitoms daug energijos naudojančioms įmonėms. Verslui svarbu būti pasirengusiam galimiems energijos tiekimo ar kitų kritinių infrastruktūrų sutrikimams.

Todėl kalbėta apie poreikį stiprinti įmonių pasirengimą krizėms ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Klaipėdos regionui tai ypač aktualu dėl čia sutelktos pramonės, energetikos, uosto ir logistikos infrastruktūros.

Vyriausybės ir verslo dialogas Klaipėdoje rodo, kad Vakarų Lietuvos ekonomikos stiprinimas vis labiau siejamas ne su vienu atskiru projektu, o su visa regiono konkurencingumo sistema – nuo kelių ir oro susisiekimo iki darbuotojų, energetinio saugumo ir investicijų.

Regionų naujienos primena, kad Klaipėdos regiono ekonominė reikšmė peržengia vienos savivaldybės ribas. Uosto, pramonės, logistikos, energetikos ir kitų sektorių plėtra daro įtaką visai Lietuvai, todėl investicijos į Vakarų Lietuvos infrastruktūrą ir žmones yra kartu ir investicijos į šalies ekonominį atsparumą.