kovo 3, 2017
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
Vyriausybės programa – kuo daugiau pažadų, tuo didesni mokesčiai

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Tad besidžiaugiantys valdžios pažadais šiandien, gali nusivilti padidėjusiais mokesčiais rytoj. Pavyzdžiui, priemonių plano projekte numatyta įvesti „vaiko pinigus“ visiems šeimoje auginamiems ar globojamiems vaikams. Kitas pavyzdys – parama šeimoms iki 35 m. nepriklausomai nuo pajamų įsigyti pirmąjį būstą ne didmiesčiuose. Jaunos, vaikus auginančios šeimos gali pasakyti – puiku. Kas gi nenorėtų gauti papildomų pajamų ar paramą būstui. Tačiau tai visada ir neišvengiamai – tik pusė istorijos. Viena ranka duodama valdžia kita turi būtinai paimti.

Todėl verta išlikti budriems. Vyriausybė atsitraukė ir nebesiūlo tam tikrų mokesčių įvedimo ar didinimo, kurie buvo numatyti ankstesnėse priemonių plano projekto versijose. Pavyzdžiui, nebesiūloma įvesti „solidarumo“ mokesčio, ar tiesiai nebešnekama apie dyzelinių automobilių apmokestinimą, nors likęs tikslas mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą. Taip matyt buvo sureaguota į itin neigiamą visuomenės reakciją išgirdus apie šiuos naujus mokesčius. Tačiau lygiai taip, kaip piktinamės, kai valdžia nori padidinti mokesčius, panašiai reikėtų reaguoti ir į pažadus didinti visokiausias išmokas. Iš kur gi joms atsiras pinigų, jei ne iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenių?

Dažnai žmonės galvoja, kad išmokos teks man, o jų kaina – kažkam kitam. Tačiau tai – visiška iliuzija. Kuo didesni valdžios pažadai, tuo didesnį ratą žmonių reikia apmokestinti tam, kad surinktum pinigų šiems pažadams tenkinti. Jie turėtų žmones ne džiuginti, o neraminti. Įgyvendintų valdžios pažadų naštą puikiai jaučia kiekvienas dirbantis ir mokesčius mokantis gyventojas. Vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus Lietuvoje apie pusę savo visų pajamų sumoka mokesčiams.

Politikai užprogramuoti mąstyti biudžeto išlaidomis. Jei yra problema, reikia atrasti biudžeto lėšų jai spręsti. Ir dažnai politikai skundžiasi, kad jei jų suformuluotai problemai biudžeto lėšų neatsirado, vadinasi ji yra nepelnytai apleista ir nesprendžiama.

Bet esmė juk ta, kad visų mokesčių mokėtojų uždirbamų pinigų neužtektų visoms politikų galvose šaunančioms problemoms išspręsti biudžeto pinigais. Todėl taip svarbu numatyti prioritetus. Tai kasdien darome savo asmeniniame gyvenime – galvojame, ką svarbiausio turime nupirkti už turimą pinigų kiekį. Kaip geriausiai praleisti savo laiką, kad iš jo išspaustume daugiausiai.

Lygiai taip pat turime mąstyti ir apie valstybės biudžetą. Jei politikas sugalvojo dar vieną eilutę biudžete, kuri bando spręsti jo suformuluotą bėdą, turime jo paklausti ne tik, iš kur jis paims papildomų pinigų. Tačiau dar svarbiau – o kokį pagrindą jis turi galvoti, kad ši problema yra svarbesnė nei visos kitos, ką dar galime su šiais pinigais padaryti? Gal jie daug vertingesni kitoje srityje? Ir svarbiausia – gal šie pinigai daug vertingesni mokesčių mokėtojų, o ne valdžios rankose?

Juk kai mokesčių mokėtojas sumoka mokesčius į biudžetą niekas jo nepaklausia – kaip galvoji, gal visgi šie pinigai tavo rankose tau būtų vertingesni nei tos valdžios paslaugos, kurias už juos gauni? Šis klausimas yra svarbiausias, tačiau į jį kreipiama labai mažai dėmesio. Pernelyg dažnai politikai samprotauja, kad kuo didesnis valstybės biudžetas, tuo daugiau problemų galima išspręsti. Bet juk tuo pačiu – kuo didesnis valstybės biudžetas, tuo mažiau pinigų lieka patiems žmonėms spręsti savo problemas. Ir žmonės savo pinigus leidžia kur kas atsargiau nei politikai, mat žmonės juos patys uždirba.

Tad nėra ko džiaugtis, kai valdžia daug žada. Nes viską, ko reikia šiems pažadams ištesėti, ji susižvejos iš jūsų pačių. Geras gyvenimas ateina ne iš to, kai mus aprūpina valdžia, o kai uždirbame pakankamai pajamų apsirūpinti patys. O valstybės išlaidos ir didesni mokesčiai tam ne padeda, o trukdo.

 

Share Button


rugsėjo 17, 2020

Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių […]

rugsėjo 16, 2020

Užsienyje gyvena beveik milijonas mūsų tautiečių, tad tarptautinės emigrantų pinigų perlaidos į Lietuvą artimiesiems ar iš Lietuvos svetur mokslus kremtančiai […]

rugsėjo 15, 2020

Stiprinti įstatymų leidybos kultūrą, mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių – tai keletas iš būtinų žingsnių, kuriuos […]

rugsėjo 9, 2020

Nors, žvalgantis į gyvenamuosius bei kitos paskirties pastatus, akivaizdu, jog plastikiniai langai „valdo“, ne visi žmonės plaukia pasroviui ir renkasi […]

rugsėjo 8, 2020

Visi norime gyventi gražioje, išpuoselėtoje aplinkoje, o tam reikia pjauti žolę. Sutikite, kad daug kam šis darbas – menkas malonumas. […]

rugsėjo 7, 2020

Atrodo, kad su kiekvienais metais tolygiai kyla vestuvių ir kitokių švenčių kainos. Dėl to ne vienas mano, kad laikas šiek […]

rugsėjo 4, 2020

Šiandien Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje visuomenei pristatyta didžiausia plyno lauko investicija Lietuvoje – „Vakarų medienos grupės“ viena didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamykla, į […]

rugsėjo 2, 2020

Nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“ plečia partnerių ratą, sudarydamas ilgametę bendradarbiavimo sutartį su didžiausio vėjo jėgainių parko Baltijos regione plėtotojais. Šiuo […]

rugpjūčio 31, 2020

2018 m. šalyje veikė 6 249 užsienio kontroliuojamos įmonės, t. y. 5 proc. daugiau nei 2017 m. 6 162 užsienio kontroliuojamos įmonės vykdė ne finansinę veiklą. […]

rugpjūčio 26, 2020

Siekiant valdyti koronaviruso (COVID-19) infekcijos plitimą ir galimos antrosios bangos padarinius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Finansų ministerija padės […]

rugpjūčio 26, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su komanda dirbo Panevėžio regione. Lankydamasis Biržuose ir Pasvalyje šalies vadovas daugiausia dėmesio skyrė […]

rugpjūčio 20, 2020

Vėsesni orai prašo iš spintos traukti šiltesnius apdangalus, nepamirštant net kepurių. Jei atrodo, kad nėra ko trauktis, reiškia atėjo metas […]

rugpjūčio 19, 2020

Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę […]

rugpjūčio 12, 2020

Vyriausybė patvirtino, kaip veiks naujas nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimo mechanizmas – NVO fondas. Naujasis fondas skirtas stiprinti NVO institucinius gebėjimus, […]

rugpjūčio 12, 2020

Augančios atžalos poreikiams tėvams tenka atseikėti vis didesnę dalį savo pajamų, tačiau visuomet išlieka klausimas, kaip užtikrinti vaiko gerovę bei […]

rugpjūčio 11, 2020

Bandymas atsisakyti didelių globos namų vaikams ir neįgaliesiems vyksta jau šeštus metus, tačiau informacijos daug, o procesas sudėtingas, todėl daug […]

rugpjūčio 11, 2020

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš […]

rugpjūčio 10, 2020

5,09 mln. eurų – tokiai sumai paraiškų pirmadienio rytą Užimtumo tarnybai buvo pateikta per rekordiškai trumpą laiką. Administracinių ir viešųjų […]

rugpjūčio 6, 2020

Kad greitieji kreditai gali pagelbėti sudėtingoje situacijoje mes žinome visi. Tai yra greičiausias būdas gauti kredito injekciją, kai asmeniniuose finansuose […]

rugpjūčio 4, 2020

Atsinaujinanti energetika šiandien iš inovacijų jau yra virtusi įprasta atsakingo vartojimo preke. Tačiau tikrai retas gyventojas ar įmonė žino, kaip […]