rugpjūčio 30, 2019
Arneta Matuzevičiūtė
XXXI-oji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė Smilgiuose įvertino mėgėjų veiklą

Tarsi bitelės XXXI-ojoje Lietuvos klojimo teatrų krivūlėje „Po Bitės sparnu“ savaitgalį dūzgė aktoriai mėgėjai. Smilgių etnografinės sodybos ir Radviliškio rajono Kleboniškių buities muziejaus scenose suvaidinti net 12 spektaklių. Dvi dienas vykęs Lietuvos mėgėjų teatrų suvažiavimas pasirodymams subūrė kolektyvus iš Pakruojo, Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Kauno, Klaipėdos, Šilalės, Kalvarijos.

„Gyvename skubų gyvenimą, visi kažkur lekia, nespėja. Labai džiaugiamės, kad sekmadienio popietę tiek daug žiūrorovų niekur neišsilakstė ir iki pat pabaigos pasiliko stebėti viso savaitgalio pasirodymų atomazgos“, – džiūgavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Rimantas Balsys.

Jis kartu su Vyskupu emeritu Jonu Kaunecku, Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininku prof. Petru Bielskiu ir teatrologe, režisiere, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidente Vita Vadoklyte visą savaitgalį stebėjo tetatų pasirodymus. Šis krivių ketvertas  ir nusprendė, kam atiteks pagrindiniai prizai.

„Žinau, kad nemažai Jūsų nerimavo, būgštavo dėl vertinimo komisijos. Tačiau tai, ką daro mėgėjų teatro aktoriai savu noru, iš širdies – negali būti nei peiktina, nei kritikuotina, tik sveikintina. Todėl krivių bijoti tikrai nebuvo ko“, – pastebėjo renginio vedėja Audronė Palionienė.

Padėkota visiems pasirodžiusiems teatrams, apdovanoti iškyliausi, labiausiai spektakliuose pasižymėję aktoriai. Fanfaromis bei plojimais lydimi išdalyti ir pagrindiniai XXXI-osios Lietuvos klojimo teatrų krivūlės „Po Bitės sparnu“ prizai.

Paskutinės minutės netikėtumai

Nors vertinimo komisija ruošėsi išskirti du mėgėjų teatrų kolektyvus, apdovanojimų fondą paskutinę dieną papildė ir LR Seimo nario Petro Nevulio įsteigtas prizas. Jis įteiktas XXXI-ąją krivūlę savame krašte priėmusiam Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio mėgėjų tetarui „Saulėgrįža“ (rež. Audronė Palionienė), kurie drauge su kapela „Aušrinė“ (vad. A.Čepauskas) pristatė spektaklį J.Žemaitės apysakos motyvais „Petras Kurmelis“.

Laukuvos seniūnijos vardinė premija, piniginis prizas, kartu su kvietimu vaidinti Laukuvoje, žemaitijos žemėje, atitieko Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatrui pasirodžiusiam su spektakliu„Ilgam prisiminimui“ (režisierė ir scenarijaus autorė Jurga Švagždienė).

Lietuvos klojimo teatro patriarcho kunigo Jono Katelės didysis prizas ir Jono Kaunecko įsteigtas piniginis prizas atiteko Kalvarijos teatrui „Titnagas“. Šis apdovanojimas, anot komisijos, įteiktas ne tik už jų parodytą spektaklį „Brangusai pabučiavimas“ (rež. Kęstutis Krasnickas).  

„Vertinami buvo ne tik šiandienos spektakliai, bet ir kolektyvo istorija, jo indėlis į klojimo teatro veiklą, į mėgėjiško teatro puoselėjimą, sklaidą Lietuvoje, už stabilią, ar net augančią teatrinę estetiką“, – patikslino R.Balsys.    

Vizualiaja didžiojo apdovanojimo dalimi pasirūpino prof. P.Bielskis. Jis savo rankomis išdrožė rūpintojėlį, kuris simbolizuoja Kalvarijos teatro „Titnagas“ laimėjimą ir įprasmino ilgametį jų indelį į mėgėjišką teatrą.

Simbolinė klojimo teatrų krivulės lazda į Smilgius atkeliavo iš Rusnės. Kur kitąmet vyks XXXII-asis susibūrimas – dar neaišku. Lazda laikinai keliaus į Klaipėdą, kol saugiai rymos iki atras naują vietą mėgėjų tetarų susibūrimui.

Istorinės renginio ištakos  

Klojimo teatras kilo iš Sodžiaus vaidinimų, davė pradžią slaptiems ir viešiems lietuviškiesiems vakarams. 1918 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klojimo teatras nesunyko, bet dar labiau išsiplėtė, ypatingai Lenkijos valdytame Vilniaus krašte. 1978–1989 metais Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje taip pat vykdavo klojimo teatro vaidinimai.

Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo 1983 metais Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio – kuris iki dabar yra garbingas krivūlės vertinimo komisijos narys – iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. 1988 metais į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko net 9 klojimo teatrai. 1991 metais Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus.

Nuo tada klojimo tetarų krivūlė keliauja iš vienos Lietuvos sodybos į kitą, aplankydama tokių žymių žmonių kaip J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, kun. Jono Katelės, J. Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio tėviškes, šiais metais neaplenkdamas  Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro ir jo sodybos.

 

Share Button


gruodžio 10, 2019

Gruodžio 10-11 dienomis Lietuvoje vieši pasienio kontrolės specialistai ir inovacijų kūrėjai iš Vokietijos, Airijos, Suomijos ir Graikijos. Susitikimo metu aptariamos […]

gruodžio 10, 2019

Šiemet minima iškilaus Lietuvos chirurgo, mokslininko, išradėjo, hab. m. dr. Jono Stanaičio 100-mečio sukaktis (g. 1919 09 20 Matarnų kaime, Šakių apskr. […]

gruodžio 7, 2019

Šiais, Vietovardžių metais, pasidomėkime, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėjomės su dviem pašnekovais – Lietuvių […]

gruodžio 5, 2019

Gruodžio 5-oji – visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčiama tarptautinė jaunimo klubų judėjimo LEO diena. LEO judėjimas jungia jaunimo klubus, užsiimančius […]

gruodžio 5, 2019

Geriausias būdas pažeminti tautą – kirsti per jos simbolius, sukompromituoti iškiliausias istorines asmenybes, teigia atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas, […]

gruodžio 3, 2019

„Besimokantieji skaitmeninių įgūdžių bibliotekoje visuomet džiaugiasi, kad galės patys susirasti informaciją, kad nebereikės prašyti vaikų pagalbos, pasijaučia savarankiškesni, – sako […]

gruodžio 3, 2019

Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti […]

gruodžio 3, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Ar egzistuoja Lietuvoje po 30 metų Nepriklausomybės atkūrimo TEISINGUMAS? Atsakymas į Astos Dykovienės straipsnį „Klaipėdos“ (2019-11-25) […]

gruodžio 2, 2019

Lietuvoje susidarius sudėtingai situacijai dėl nelaisvėje netinkamomis sąlygomis laikomų rudųjų meškų skaičiaus, Aplinkos ministerija su pavaldžiomis institucijomis ir nevyriausybinė Lietuvos […]

gruodžio 1, 2019

Tradicinėje dvynių šventėje TWINS PEAK 2019, kurioje dalyvauja ne tik dvynukai, bet ir trynukai bei ketvertukai, įamžinti unikalūs kadrai – […]