Žeimelio jubiliejaus šventė – sužydus jurginams

525-ąsias įkūrimo metines minintis Žeimelis, viena iš šalies mažosios kultūros sostinių, svarbiausią gimtadienio renginį paminėjo, per tradicinę jurginų šventę „Pražydo jurginai Žeimely“.

Rinko Jurginų karalių

Ar Žeimelio gyventojai išskirtinai myli ir gerbia jurginus? To pasiteirauta Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė sakė tuo neabejojanti. Šie metai – jau dvylikti, kai miestelyje vyko Jurginų karaliaus rinkimai, jurginų puokščių paroda ir įdomiausios puokštės rinkimai. Per jurginų šventę dieną Žeimelyje pilna svečių, vyksta parodų atidarymai, klasikinės muzikos koncertai, liaudies kapelų pasirodymai, o visų šių renginių svarbiausias – jurginų paroda. Parodai jurginus pristato ir kaimynai latviai, kitų seniūnijų jurginų augintojai, atvažiuoja jurginų augintojų ir iš pajūrio, Vilniaus, kitų miestų. 

Šiemet po ąžuolu  prie miestelio darželio-daugiafunkcinio centro savo kolekcijas pristatė Pakruojo gėlininkų klubas (vadovė Audronė Kibildienė), Ilona Freibergienė (Žeimelis), Lina Margelienė  (Lazdijai), Ženė Gelažienė (Steigvilių k., Pakruojo r.),  Rimas Meškauskas (Grikpėdžių k., Pakruojo r.), Janina Šimaitienė (Štaškaviečių k., Pakruojo r.), vyko tradicinė jurginų puokščių paroda,  išrinktas Jurginų Karalius, kuriuo tapo Rimo Meškausko išaugintas gražuolis.

Pradžių pradžia

Šventės „Pražydo jurginai Žeimely“ iniciatorės buvo šio miestelio senjorės, jurginų mylėtojos ir augintojos  Emilija Bumblienė ir Liucija Karpavičienė. 

„Kiekvieną rudenį iki šalnų žaviuosi jurginų žydėjimu. Dabar auginu tik kelis jų kerus, o kažkada po 100-130, apie 30-35 spalvų jurginų turėdavau. Kai pasidarė per sunku juos prižiūrėti, jurginų gumbus perdaviau dukrai, dabar auginu daugiausia daugiametes gėles ir kalijas. Ir daug dekoratyvinių krūmų“, – sakė  buvusi ilgametė Žeimelio pagrindinės mokyklos mokytoja E. Bumblienė, prie kurios  tvenkinio moterys surengė pirmąją jurginų parodą. Sukvietė tada visas savo drauges, kurios augina jurginus ir sumerkė gėles aplink sodelio tvenkinuką. Į tą parodėlę daugiau kaip dešimt Žeimelio moterų sunešė savo jurginus. Tada nuspręsta, kad gražiausias buvo vienas Liucijos Karpavičienės atneštų jurginų, jį ir paskelbė Jurginų Karaliumi. L. Karpavičienė, regis, tuomet miestelyje daugiausia šių etnografinių gėlių ir augino.

Susidomėjimas jurginų parodėle buvo didelis. Metų metus jurginų augintojų, žiūrovų daugėjo ir šventė tapo tradicine. Tiesa, nuo 2016 metų jurginų šventes idėją perėmė Žeimelio bendruomenė ir ji vyksta jau nebe prie E. Bumblienės tvenkinuko, o prie miestelio darželio-daugiafunkcinio centro, prie ąžuolo.

Išleista ir knyga

525-ųjų Žeimelio metinių proga išleista ir knyga „Pražydo jurginai Žeimely“, kurią parašė Ūdekuose (Pakruojo r.) gyvenanti poetė, kultūros darbuotoja Vilija Kaškelytė-Narvydienė. Žeimelyje ji taip pat yra sava – jos mama Marija Kamanderytė-Kaškelienė kilusi iš šio krašto, ilgai dirbo šiame miestelyje. 

„Dalyvaudavau jurginų šventėse, stebėjau jurginų augintojus, kilo mintis, kad reikia tai įamžinti, parašyti knygą. Juk koks būrys Žeimelio seniūnijos gyventojų į šią šventę įdėję daug savo entuziazmo, energijos! Jurginų šventė  Žeimelyje – svarbus reiškinys miestelyje, ne iš tų, kurie trumpam ateina ir praeina“, – sakė V. Kaškelytė-Narvydienė. 

Jai ši senųjų lietuvių gėlynų gėlė yra ir jos šeimos, giminės bendrystės simbolis. Prisimena, kai vaikystėje vasarą su seneliais ir tėvais važiuodavo į svečius pas giminaičius tolėliau, moterys apeidavo viena kitos gėlių darželius ir būtinai atkreipdavo dėmesį jurginus – jei pamatydavo kokių nors įdomesnių, paprašydavo, gal rudenį galėtų tuo keru pasidalinti.

Puošdavo  ir bažnyčias

V. Kaškelytė-Narvydienė sakė, kad jos mamytė, močiutės, visos tetos augindavo ir labai mylėjo jurginus. Todėl ponia Vilija sakė dešimtą savo knygą „Pražydo jurginai Žeimely“ dedikavusi savo mamytei, jos giminei atminti. Rengdama šią knygą pakalbino kelias dešimtis jurginų augintojų ir mylėtojų, surinko daug nuotraukų. 

„Jurginai – vienos populiariausių, dažniausiai Lietuvoje auginamų gėlių, laikomi tradicine lietuviško darželio puošmena. Man jos atrodo simbolinės šio krašto gėlės, jomis moterys puošdavo Žeimelio Šv. Petro ir Povilo bei evangelikų liuteronų bažnyčias, ir dabar išlikusi tradicija juos auginti. Nors šios gėlės reikalauja nemažai priežiūros, kiekvieną rudenį jas reikia iškasti, per žiemą gumbus išsaugoti rūsiuose, o pavasarį vėl pasodinti, ir jaunos  moterys juos augina, jais džiaugiasi, keičiasi tarpusavyje“, – pasakojo V. Kaškelytė-Narvydienė.

Yra žmonių, kurie į šią šventę kasmet ir kelis šimtus kilometrų atvažiuoja. Štai jurginų kolekcininkės E. Bumblienės  dukra Lina Margelienė perėmė mamos jurginų kolekciją ir jų šventei atveža iš Lazdijų. Vilniuje gyvenanti, iš Žeimelio kilusi Vitalija Lapinskienė, šių gėlių atsiveža iš sostinės, ūkininkų Janinos ir Dainiaus Šimaičių žemė yra dvejuose kaimuose, tai jų jurginai auga dvejuose valdose.

Solidi kultūrinė programa

Žeimelio 525-jųjų įkūrimo metinių šventę vainikavo Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Caerata solaris“ (vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis) ir operos solistų Vitos Merkelytės, Karolio Kašiūbos, Mindaugo Tomo Miškinio koncertas miestelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte  skambėjo ir tuometiniame Žeimelio valsčiuje gimusio kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kūrinių. 

Muziejuje „Žiemgala“ veikė dailininkų Voldemaro Barakausko ir Virgilijaus Mikuckio paroda „Geležis kalta – akvarelė lieta“, Kristinos Dulevičiūtės metalo plastiko paroda „Iš dabarties į atmintį“, Vygantas Mikašius pristatė Lietuvos kariuomenės, NATO ir Ukrainos kariuomenės skiriamųjų ženklų kolekciją.

Šventės dalyvius džiugino tautiškos kapelijos „Sutaras“ pasirodymas, Laimono Diniaus koncertas, ugnies šou, naktišokiai.