Žemaitijos sostinę nuo šiol puoš unikalus Durbės mūšio paminklas
Šeštadienį Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016 – vyko istorinis renginys „Lietuvos Karybos dienos Žemaitijos sostinėje pristatymas ir Durbės mūšio paminklo atidengimas“. Ryte nuotaikingai, mosuojant žemaičių vėliavomis, Telšių geležinkelio stotyje pasitikti traukiniu atriedėję Vilniaus žemaičiai, pagrindine miesto gatve pražygiavo iškilminga eisena, demonstruojama karine technika džiaugėsi vietiniai ir miesto svečiai.
Priėmė su duona ir druska
Į Telšius sugūžėjo svečiai iš visos Lietuvos: aukštaičiai, suvalkai, dzūkai, atvyko delegacijos iš užsienio, pilnais autobusais atriedėjo į kitus miestus „emigravę“ kraštiečiai. Vilniaus žemaičiai į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę atvyko ypač originaliai. Jie atkeliavo traukiniu, kuriame atskirai žemaičiams buvo užsakytas visas vagonas.
Apie savo išskirtinę viešnagę Telšiams pranešė Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas (Vėlniaus žemaitiu kultūras draugėjas) Alvydas Strička. Svečius, grojant Nevarėnų kultūros centro kapelai „Trūkt už vadžių“, pasitiko Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valentinas Bukauskas, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, projekto „Pasaulė Žemaitiu dėinas“ projekto vadovas – vyr. koordinatorius, Žemaitijos kultūros draugijos prezidiumo narys Edmundas Žalpys, Radviliškio regiono stočių skyriaus viršininkas Valdas Adomaitis ir kiti. Rajono mero žmona Virgina atvykusius žemaičius vaišino juoda duona su druska. Po nuotaikingų sutiktuvių užsakytu autobusu visi pajudėjo į miesto centrą, kur įvyko Lietuvos Karybos dienos Žemaitijos sostinėje pristatymas.
Kariniai pasirodymai
Turgaus aikštėje iki pat 17 valandos lankytojams buvo demonstruojama karinė technika, pristatoma Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicija. Krašto apsaugos savanorių pajėgos organizavo stovyklą „Pabūk kariu“, vyko kariniai, sportiniai žaidimai ir atrakcionai. Gyventojai ir miesto svečiai patys išbandė ginklus. Nepamirštamą reginį padovanojo Lietuvos Garbės sargybos kuopa savo parodomąja programa. Po jos, priekyje vedant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, į Nepriklausomybės aikštę pagrindine miesto gatve nužygiavo iškilminga eisena. Čia sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, Tylos minute pagerbti žuvusieji už laisvę, iššautos trys salvės už laisvę ir nepriklausomybę, už Žemaitiją ir joje gyvenančius žmones, už taiką visame pasaulyje.
„Pamiršti žuvusiuosius – tai tas pats, kas dar kartą juos nužudyti“, – kalbėjo renginio vedėjas Marijus Budraitis.
Ąžuolines atminimo gėlėmis apkaišytas pagalvėles prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę, padėjo Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas ir Administracijos direktorius Saulius Urbonas, LR Seimo nariai V. Bukauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Arūnas Mockus, užsienio šalių – Telšių rajono savivaldybių miestų – partnerių – delegatai, Žemaitijos šaulių 8 – osios rinktinės vadas Julius Svirušis, Lietuvos skautai ir kiti.
A. Valys merui P. Kuizinui už iniciatyvą stiprinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą įteikė padėką.
Telšiškiai ir miesto svečiai kviesti aplankyti Žemaičių muziejų „Alka“, kur eksponuojama „XIII a. archeologiniai ginklai“ paroda bei pristatoma konferencinės medžiagos „Narsa gimdo nugalėtojus – sutarimas nenugalimuosius“ leidinio sklaida.
Po šv. Mišių aukos Šv. Antano Paduviečio Garbės vartuose atidengta meninė plokštė, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui. Dalyvavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Loreta Ramelienė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantų ansamblis „Klaipėdos nonetas“.
Istorinis momentas – atidengtas Durbės mūšio paminklas
Prie Telšių miesto amfiteatro svarbi ir istoriškai reikšminga akimirka – atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas, pastatytas iš rėmėjų lėšų. Sumušus lygiai 14 valandai, dangų virš renginio vietos perskrodė du naikintuvai.
Paminklas įprasmina svarbiausią Žemaitijos, XIII – XIV a. Lietuvos ir Rytų Pabaltijo istorijos įvykį – 1260 m. liepos 13 d. įvykusį Durbės mūšį (idėjos autorius — prof. Algirdas Žebrauskas). „Durbės mūšio“ paminklo dalį – goreljefą – sukūrė skulptorius iš Gargždų Algirdas Bosas. Prie paminklo metalinės dalies dirbo kalvis iš Mažeikių Virginijus Mikuckis. Metalinį 1260 m. Europos žemėlapį ant pjedestalo sukūrė telšiškis dailininkas prof. Romualdas Inčirauskas.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa (LDK Gedimino štabo bataliono 4 kariai su istorine XIV amžiaus apranga ir ginkluote), mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter percussion“, vadovaujamas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro mušamųjų grupės koncertmeisterio Pavel Giunter, solistė Loreta Sungailienė, renginį vedė kino ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė bei Marijus Budraitis. Ceremonija versta į gestų kalbą.
„Narsa gimdo nugalėtojus – sutarimas nenugalimuosius. Dėka visų susitelkimo turime stiprybę įprasminantį paminklą“, – kalbėjo Telšių rajono meras P. Kuizinas ir įteikė padėkas Durbės mūšiui skirto paminklo idėjos autoriui architektui A. Žebrauskui ir skulptoriui A. Bosui.
Iškilių asmenų atidengtą paminklą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Sveikindamas istorinės šventės proga Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad Durbės mūšio laimėjimas nutiesė tiltą į dar prasmingesnę Žalgirio mūšio pergalę. „Sveikinu Telšius, tapusius Lietuvos kultūros sostine. Žemaičiai, puikiai pasiruošėte misijai tapti menų miestu“, – kalbėjo A. Butkevičius. Jis merui įteikė dovanų.
„Šiandien ta diena, kai galime paliudyti, jog visuomenė nenori prarasti savo istorijos ir kultūros. Turime Didžiąją Žemaičių sieną, įprasminančią svarbiausias istorijos datas, Šv. Antano Paduviečio katedros duris, atspindinčias Krikšto istoriją, o dabar galime didžiuotis turį unikalų paminklą, pasakojantį ir kalbantį apie praeities įvykius. Dėkoju 132 rėmėjams už pagalbą idėją paversti kūnu. Nuoširdų ir ypatingą ačiū tariu telšiškių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei už svarų indėlį, kad atsirastų šis meno kūrinys“, – sakė A. Žebrauskas.
Neslėpdamas didelio jaudulio ypatingą akimirką A. Bosas pristatė paminklą ir džiaugėsi jo atsiradimu bei Ministrui Pirmininkui įteikė dovanų medalį.
Žemaičių kultūros draugija Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI mažųjų aktorių rankomis įteikė „Paminklo Durbės mūšiui paminėti perdavimo aktą“ Telšių rajono savivaldybės merui P. Kuizinui. „Žemaičių kultūros draugija perduoda Telšių rajono savivaldybei už visuomenės aukas Žemaitijos sostinėje pastatytą paminklą DURBĖS MŪŠIUI. […] Atsižvelgiant į išskirtinę Durbės mūšio svarbą Žemaitijos, Lietuvos ir Rytų Baltijos valstybių istorijai, prašome skverui prie Telšių amfiteatro suteikti DURBĖS SKVERO vardą ir pastatytą paminklą įregistruoti skvere. Priedas: du tomai dokumentacijos“, – rašoma draugijos pirmininko S. Kasparavičiaus ir architekto A. Žebrausko pasirašytame perdavimo akte.
Viduramžių kovos
Masčio ežero saloje, prie fontano, pasirodė Lietuvos oro, jūrų ir sausumos skautai ir vyko viduramžių istorijos rekonstrukcijos klubų senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ (Lietuva) bei „Rygos Komturija“ (Latvija) pasirodymas. Pristatyta XIII a. kryžiuočių apranga ir ginkluotė bei jos panaudojimas. Veikė palapinės su interaktyviomis Baltų ir kryžiuočių šarvų ir ginklų ekspozicijomis. Žiūrovai galėjo matuotis šarvus, fotografuotis, bendrauti.
Ekspresyvią, atraktyvią, unikalią ant istorinių pamatų sukurtą dieną telšiškiai ir miesto svečiai kviesti baigti Telšių miesto amfiteatre, kur pasirodė mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter percussion“, atlikėjai Sigitas Gailius, Tomas Kulikauskas ir Robertas Vilčinskas, grupė „Thundertale“. Vyko sąšauka su laužais, žiūrovai išvydo fragmentus iš kino filmo „Herkus Mantas“. Renginio vedėjas – M. Budraitis.
Lietuvos Karybos dienos Žemaitijos sostinėje ir Durbės mūšio paminklo atidengimo ceremonijos vyriausioji režisierė – Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė.
