Žemės ūkio ministerija keičia patariamųjų tarybų veiklą: Maisto ir Žemės ūkio mokslo tarybų nebeliks
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja pertvarkyti savo patariamųjų organų veiklą. Atskirai veikusios Maisto taryba ir Žemės ūkio mokslo taryba bus integruojamos į Žemės ūkio ministerijos kolegiją, kurioje bus svarstomi svarbiausi žemės ūkio, maisto ūkio, mokslo, inovacijų ir kaimo plėtros klausimai.
Ministerijos teigimu, tokio pokyčio tikslas – sumažinti skirtingų patariamųjų organų veiklos ir nagrinėjamų klausimų dubliavimą, sutelkti ekspertus bei socialinius partnerius ir užtikrinti nuoseklesnį pasiūlymų teikimą žemės ūkio ministrui.
Vietoje kelių tarybų – viena kolegija
Žemės ūkio ministerijos kolegija nėra nauja institucija. Ji yra ministro patariamoji institucija, kurioje gali būti svarstomi ministerijos kompetencijai priskirti strateginiai klausimai. Į kolegijos veiklą gali būti įtraukiami ne tik ministerijos atstovai, bet ir kitų institucijų, organizacijų bei mokslo bendruomenės atstovai.
Dabar ministerija siekia šį formatą sustiprinti ir į vieną vietą sutelkti klausimus, kurie iki šiol buvo nagrinėjami atskiruose patariamuosiuose organuose.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, pertvarkos tikslas nėra riboti ekspertų ar socialinių partnerių dalyvavimą.
„Tikslas nėra kažką nutildyti ar apriboti – atvirkščiai, norime, kad ekspertai ir socialiniai partneriai nesiblaškytų po atskiras tarybas, o visi svarbiausi sprendimai būtų priimami bendrai, efektyviai ir vienoje vietoje“, – teigia ministras.
Maisto taryba buvo įkurta visai neseniai
Maisto taryba buvo įsteigta 2025 metais. Jos paskirtis buvo analizuoti maisto sistemos ir kainų pokyčius, vertinti, kaip kaina pasiskirsto skirtingose maisto tiekimo grandinės dalyse.
Taryboje dirbo politikos formuotojų, gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, mokslo ir vartotojų organizacijų atstovai. Į jos veiklą vėliau buvo įtraukti ir kitų institucijų atstovai.
Dar šių metų vasarį Maisto taryba nagrinėjo maisto produktų rinkos situaciją, importo ir eksporto kontrolę, produktų žaliavų kilmės ženklinimą bei Lietuvos ir Lenkijos ūkių ekonominius rodiklius. Tarybai taip pat buvo pavesta nagrinėti maisto sistemos darnumo, saugumo ir pasirengimo krizėms klausimus.
Todėl tarybos panaikinimas nereiškia, kad šios temos bus išbrauktos iš ministerijos darbotvarkės. Jos bus perkeltos į platesnį Žemės ūkio ministerijos kolegijos formatą.
Žemės ūkio mokslo taryba – ilgametė ekspertų institucija
Kitaip nei Maisto taryba, Žemės ūkio mokslo taryba turi gerokai ilgesnę istoriją. Šiuo metu ji apibrėžiama kaip ministerijos mokslo pažangos žemės ūkyje ir žemdirbių švietimo koordinavimo ekspertinis ir patariamasis organas.
Jos veiklos sritys apima strateginius žemės ūkio, maisto ūkio, bioekonomikos ir kaimo plėtros klausimus, taip pat mokslo, studijų, inovacijų politiką ir švietimą.
Tarybos darbotvarkėje per daugelį metų buvo nagrinėjami žemės ūkio mokslo, inovacijų, studijų, specialistų rengimo, maisto mokslo, gyvulininkystės, žemės ūkio inžinerijos ir kiti klausimai.
2026 m. balandį Žemės ūkio mokslo tarybos sudėtis ir nuostatai buvo atnaujinti ministro įsakymu.
Dabar numatoma, kad jos kompetencijai priskirti klausimai bus svarstomi Žemės ūkio ministerijos kolegijoje.
Į diskusijas bus kviečiami ūkininkai, mokslininkai ir verslas
Ministerija pabrėžia, kad naujoji kolegija turėtų būti atvira socialiniams partneriams. Joje dalyvautų ūkininkų, mokslo, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Atsižvelgiant į konkrečią darbotvarkę, į posėdžius planuojama kviesti ir žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros, mokslo, studijų, švietimo, inovacijų, maisto tiekimo grandinės bei kitų sričių atstovus.
Svarbu ir tai, kad į kolegijos posėdžius pakviesti ekspertai bei socialiniai partneriai galės ne tik išsakyti savo nuomonę. Ministerija numato, kad jie posėdžio metu turės kolegijos narių teises ir pareigas, galės teikti pasiūlymus bei dalyvauti diskusijose.
Taigi siekiama sukurti ne vien formalią konsultavimosi procedūrą, o bendrą erdvę, kurioje prie vieno stalo galėtų susitikti politikos formuotojai, mokslininkai, ūkininkai, verslo ir kitų organizacijų atstovai.
Pirmasis posėdis – rudenį
Ministerija nurodo, kad šiuo metu rengiami reikalingi teisės aktai, o suinteresuotos šalys bus informuotos apie tolesnius pertvarkos etapus.
Pirmąjį atnaujintos sudėties Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdį planuojama surengti rugsėjo–spalio mėnesiais.
Pertvarkos rezultatas bus svarbus ne tik pačiai ministerijai. Nuo to, kaip praktiškai bus organizuojamas kolegijos darbas ir kokią realią galimybę jame turės ekspertai bei socialiniai partneriai, priklausys, ar sprendimų priėmimo procesas iš tiesų taps labiau koordinuotas ir atviresnis.
Regionų naujienos primena, kad žemės ūkio sektoriaus sprendimai tiesiogiai susiję ne tik su ūkininkais, bet ir su maisto kainomis, kaimo plėtra, mokslu, inovacijomis bei regionų ekonomine ir socialine raida. Todėl ekspertų ir sektoriaus atstovų įsitraukimas į sprendimų priėmimą išlieka itin svarbus.
