Ženevoje atnaujinamos derybos dėl plastiko, reikšme prilygstančios Paryžiaus klimato susitarimui

Rugpjūčio 5 dieną Ženevoje (Šveicarija) prasideda šalių derybos dėl Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinės plastiko sutarties, nuo kurių priklausys tai, ar pasaulis yra pasirengęs kovoti su plastiko tarša.

Pastaraisiais dešimtmečiais eksponentiškai auganti plastiko gamyba ir analogiška kreive į viršų šaunantis vartojimas daro milžinišką žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Mokslininkų teigimu, jei augimas tęsis dabartiniu tempu, plastiko gamyba iki 2060 metų išaugs tris kartus. Toks plastiko pramonės augimas kenkia pasaulio pastangoms kovoti su klimato kaita.

Ekspertus bei mokslininkus iš 180 šalių jungiančios nevyriausybinės organizacijos „Allatra“  šiemet pristatytoje mokslinėje ataskaitoje „Nanoplastikai biosferoje: nuo molekulinio poveikio iki planetos masto krizės“ konstatuojama, kad mikro- ir nanoplastiko dalelės sparčiai plinta visuose biosferos sluoksniuose – nuo vandenynų gelmių iki oro, kuriuo kvėpuojame. 

Ataskaitoje teigiama, kad nepriklausomai nuo geografinės vietos, plastiko dalelės aptinkamos netgi maiste ir žmonių organizmuose – jos patenka į maisto grandines ir geba prasiskverbti pro natūralius organizmo barjerus, įskaitant smegenis ir placentą, o viso to pasekmės gali išryškėti tik po daugelio metų. Mikroplastikas kaupiasi dirvožemyje, virsta maisto grandinės dalimi ir pasiekia žmogaus organizmą per augalus ir maistą. Taigi, ši nepastebima, bet milžinišką poveikį biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai kelianti grėsmė toli gražu neapsiriboja vandenynų tarša, apie kurią šiuo metu itin plačiai diskutuojama. 

Todėl plastiko taršos prevencija ir kontrolė reikalauja ne tik individualių pasirinkimų ar visuomenės požiūrio kaitos, bet ir ambicingų politinių sprendimų. 

Penki derybų raundai – be reikšmingų rezultatų 

Sprendimas inicijuoti tarptautinį teisiškai įpareigojantį susitarimą priimtas dar 2022 metais Jungtinėse Tautose vykusios Aplinkos asamblėjos metu, atstovams iš 175 šalių priėmus rezoliuciją įsteigti Tarpvyriausybinį derybų komitetą ir įpareigoti šią instituciją iki 2024 metų pabaigos parengti sutarties projektą, apimantį visą plastiko gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki šalinimo. 

Pasaulinė plastiko sutartis turėjo padėti spręsti kiekvieno plastiko gyvavimo ciklo iššūkius, mažinant gamybą, skatinant daugkartinio plastiko panaudojimo ir perdirbamų gaminių bei medžiagų kūrimą pagal žiedinės ekonomikos principus. Kartu siekiama stiprinti tarptautines pastangas kovojant su plastiko tarša, užtikrinti prieigą prie technologijų bei skatinti mokslinį ir techninį bendradarbiavimą. Iniciatyvą parėmė daug politikų, daugiau kaip tūkstantis pilietinės visuomenės organizacijų, šimtai mokslininkų ir milijonai aplinkosauga suinteresuotų žmonių visame pasaulyje. 

Tais pačiais metais vykusiame pirmajame derybų raunde dėl JT Pasaulinės plastiko sutarties išryškėjo virtinė problemų. Nepaisant bendro sutarimo, jog plastiko taršą būtina skubiai mažinti ir kad globalaus masto sutartis, numatanti konkrečius tikslus ir priemones, reikalinga, šalių pozicijos gan stipriai skyrėsi tiek pagal ambicijų laipsnį, tiek pagal požiūrius į tai, kokius plastiko gyvavimo ciklus turėtų apimti būsimoji sutartis. 

Antrajame derybų raunde, vykusiame 2023 metais Paryžiuje, sutarta parengti pirminį sutarties projektą, kuris buvo pristatytas trečiojo derybų raundo, vykusio Nairobyje tais pačiais metais, metu. Pastarajame raunde šalims projekto teksto patvirtinti nepavyko. Šio renginio metu buvo stebima ypatingai svari plastiko, chemijos ir iškastinio kuro pramonės įtaka deryboms, o dar po metų Otavoje vykusiame ketvirtajame derybų raunde, nepaisant raginimų laikytis interesų konfliktų prevencijos politikos, šių pramonės lobistų dalyvavo dar daugiau. Tuo tarpu vietos bendruomenėms ir su plastiko tarša tiesiogiai susiduriančioms grupėms galimybės lygiateisiškai dalyvauti reginyje suteiktos nebuvo. Reikšmingų rezultatų Otavos derybų rande taip pat nepasiekta.

Nors Pietų Korėjoje, Busane 2024-ųjų lapkritį įvykęs penktasis derybų raundas turėjo būti paskutinis, spaudžiant plastiko, chemijos pramonės ir iškastinio kuro lobistams bei šiomis pramonės šakomis suinteresuotoms valstybėms, renginio dalyviams ir vėl nepavyko pasiekti susitarimo dėl plastiko gamybos mažinimo priemonių. Vis dėlto, dauguma šalių bent jau pasisakė už griežtesnio pobūdžio sutartį.

Siekiama mažinti plastiko gamybą ir vartojimą

Kadangi iki šiol buvo susiduriama su nuolatiniu iškastinį kurą išgaunančių šalių, plastiko ir chemijos pramonės lobistų pasipriešinimu, derybos Ženevoje turėtų būti įtemptos, juo labiau, kad terminas sutarčiai priimti jau kuris laikas yra pasibaigęs. Iškastinį kurą išgaunančios šalys iš esmės pritaria į aplinką patenkančių plastiko atliekų mažinimui, skatinant jų tvarkymą bei perdirbimą, tačiau jos dėl suprantamų priežasčių nėra suinteresuotos plastiko gamybos mažinimu, nors šis plastiko gyvavimo ciklo etapas yra nepaprastai svarbus, siekiant visapusiškos ir efektyviai veikiančios sutarties. 

Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos (Kalifornija, JAV) mokslininkų duomenimis, 2019 m. pasaulinė plastiko gamyba sudarė apie 12 proc. pasaulinės naftos paklausos ir apie 8,5 proc. pasaulinės gamtinių dujų paklausos. 70 proc. gamybai naudojamo iškastinio kuro yra žaliava naftos chemijos produktams, iš kurių gaminami plastiko gaminiai. Tai rodo, kad ateityje pirminė plastiko gamyba vis dar gali būti labai priklausoma nuo iškastinio kuro, net jei pasaulio energetikos sistema būtų dekarbonizuota.

Derybų dėl plastiko procese susiformavusi vadinamoji didelių ambicijų koalicija, vadovaujama Norvegijos ir Ruandos, kuriai taip pat priklauso Europos Sąjunga, kai kurios jos valstybės narės ir mažos besivystančios Ramiojo vandenyno salų šalys, pasisako už plastiko taršos reguliavimą jau pirminiame jo gyvavimo ciklo etape, siekiant mažinti vienkartinių plastikinių gaminių gamybą ir naudojimą, kontroliuoti į plastiko sudėtį įeinančias chemines medžiagas, siekiant jas pakeisti tvaresnėmis ir mažiau kenksmingomis, ir kt. 

Kitaip tariant, ši valstybių grupė koncentruojasi ne tik į plastiko atliekų susidarymo bei mažinimo problemas, o į visą plastiko gyvavimo ciklą. Koalicija siekia iki 2040 metų panaikinti plastiko taršą bei yra įsipareigojusi parengti ambicingą, teisiškai įpareigojančią ir žiedinės ekonomikos principais grįstą sutartį.

Mokslininkai ragina veikti ambicingai

Neseniai daugiau nei 60 pasaulio mokslininkų ir ekspertų išplatino atvirų laiškų, raginančių sudaryti teisiškai įpareigojančią, mokslu ir politine valia grįstą Pasaulinę plastiko sutartį, seriją, pavadintą „Veikite drąsiai arba pralaimėsite“, kuri buvo publikuota žurnale „Cambridge Prisms: Plastics“. Kaip skelbiama žurnale, šioje laiškų serijoje pateikiamos įvairių disciplinų tyrėjų iš skirtingų pasaulio regionų mokslu grįstos įžvalgos, kuriomis raginama imtis ambicingų priemonių, įskaitant teisiškai privalomus plastiko gamybos apribojimus, kenksmingų cheminių medžiagų naudojimo plastiko gaminiuose nutraukimą, socialiai teisingą apsaugą nuo plastiko taršos kenčiančioms bendruomenėms ir moksliniais įrodymais bei atskaitomybe grįstą būsimosios sutarties struktūrą.

Kai kuriuose laiškuose taip pat aiškiai įspėjama, kad plastiko, chemijos ir iškastinio kuro pramonės lobizmas gali sužlugdyti pastangas priimti ambicingą sutartį.

Ko tikėtis iš derybų Ženevoje?

Pagrindiniai lūkesčiai rugpjūtį vyksiančioms deryboms, visų pirma, yra susiję su tuo, ar ambicingos sutarties siekiančioms šalims pavyks įveikti politinio bei pramonės sektoriaus pasipriešinimą, suderinti pagrindines sutarties nuostatas ir galiausiai parengti galutinį jos tekstą, nustatant teisiškai įpareigojančius plastiko taršos mažinimo tikslus – ypatingai susijusius su plastiko gamybos mažinimu jau pirminiame jo gyvavimo ciklo etape.

Be to, šalims teks sutarti dėl sutarties įgyvendinimo užtikrinimo bei finansavimo mechanizmų, kurie apima kenksmingų plastiką sudarančių medžiagų atsisakymą, sveikatos apsaugos priemones, paramą besivystančioms šalims kovojant su plastiko tarša ir t.t.

Artėjantis derybų raundas laikomas galutiniu derybų etapu sutarčiai užbaigti (tiesa, jau po termino), tačiau neatmestina ir tai, kad derybos eilinį kartą gali pasiekti aklavietę susikirtus šalių pozicijoms – ypač dėl privalomų plastiko gamybos mažinimo tikslų. Todėl pasaulio mokslininkai, pilietinės visuomenės ir vyriausybių atstovai akcentuoja milžinišką plastiko taršos krizės mastą bei ragina nedelsiant priimti ambicingus sprendimus. Jei dėl sutarties Ženevoje pagaliau būtų pasiektas bendras sutarimas, ji gali tapti istoriniu globalaus masto plastiko taršą reguliuojančiu dokumentu, savo svarba prilygstančiu JT Paryžiaus klimato susitarimui ir JT Biologinės įvairovės konvencijai.