13 vasario, 2020

Zero waste spinta: kaip atnaujinti garderobą nekenkiant gamtai?

Pastebėję, kad mėgstama palaidinė praranda savo spalvą ar ėmus smukti anksčiau idealiai tikusiam sijonui, dažniausiai drabužį tiesiog išmetame ir nusiperkame naują. Tačiau šiandien mes turime visas galimybes savo spintos turinį tvarkyti tvariai – tokiu būdu galime ne tik sutaupyti, bet ir saugoti gamtą nuo nereikalingos taršos. Kaip tą padaryti, pasakoja įvaizdžio dizainerė Greta Ūbaitė ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.

Vartotojiška mada – reali grėsmė gamtai

Council for Textile Recycling duomenimis, amerikiečiai per metus išmeta apie 12,5 mln. tonų tekstilės gaminių. Tai yra didžiulis kiekis atliekų, neabejotinai teršiančių̨ gamtą. Greitojoje madoje vyrauja sintetiniai pluoštai, marginimai, dažymai, tokia atsikratyta tekstilė sunkiai suyra, deginama į atmosferą išskiria įvairias kenksmingas chemines medžiagas“, – teigia įvaizdžio dizainerė Greta Ūbaitė, tvarios iniciatyvos muted.lt įkūrėja, veikianti ir kurianti atsakingos mados sferoje.

Pasak jos, Lietuvoje kasmet atsikratome virš 700 tonų nebedėvimų drabužių. Tai, G. Ūbaitės teigimu, rodo neatsakingą mūsų požiūrį į vartotojiškumą: impulsyvūs pirkiniai, emocinis apsipirkinėjimas, nuolaidų vaikymasis ir galimybė lengvai pakeisti vieną drabužį kitu tapo kasdienybės norma. O šitokiu būdu neapgalvotai įsigyti tekstilės gaminiai labai greitai atsiduria šiukšlių konteineryje.

„Įsivyravus greitosios mados prekiniams ženklams, daugelio požiūris į garderobą̨ ženkliai pasikeitė̇. Prieinamas kainų̨ segmentas pradangino tikrąjį̨ drabužio vertės suvokimą̨, taip priartindamas mus prie impulsyvių̨ pirkimų už neaukštą kainą ir ypatingai nuolaidų metu“, –teigia G. Ūbaitė.

Pasak atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio, geriausia būtų, kad tekstilės gaminiai apskritai netaptų tiesiog išmetama atlieka.

„Žiedinė ekonomika yra toks vartojimo principas, kai joje cirkuliuojanti medžiaga yra nuolatos perkuriama, perdirbama ir vienu ar kitu būdu prikeliama naujam gyvenimui – arba mūsų pačių individualiomis pastangomis, arba centralizuotos sistemos pagalba. Tekstilės atveju šiandien veikia abu būdai – darbužiai gali būti atnaujinami savarankiškai arba jų „gyvenimas“ pratęsiamas perrūšiavimo ir perskirstymo pagalba. Svarbu, kad jie patektų į tuo užsiimančių specialistų rankas“, – teigia R. Draskinis.

Tvari mada – šansas tikrajam jūsų originalumui

„Tvaresnis požiūris į savo spintos turinį visų pirma reiškia atsakingą vartojimą, atsisakant impulsyvių pirkinių bei sistemingai planuojant asmeninį garderobą“, – teigia G. Ūbaitė.

Įvaizdžio dizainerės teigimu, šiandien turime daugybę galimybių, kaip naujam gyvenimui prikelti kone visus savo turimus drabužius: pabodusius perkuriant, šiek tiek panešiotus – atnaujinant, nebetinkamus nešioti – pergaminant į kitos paskirties tekstilės gaminius.

„Drabužių atnaujinimo ir taisymo būdų yra begalė: nuo sulopymo iki akcentinio siuvinėjimo, nuo spalvos keitimo iki marginimo taškeliais ar paveikslo tapymo nugaroje, nuo paprasčiausio gaminio paskirties keitimo, suknelę paverčiant palaidine“, – teigia G. Ūbaitė.

Dar vienas būdas išvengti vartotojiškumo ir naujų, tačiau trumpalaikio gyvavimo tekstilės gaminių – peržiūrėti ne tik savo, bet ir močiutės spintą.

„Paprastai tai, ką randame močiučių spintose, vadiname vintažu. Vintažiniai gaminiai dažniausiai būdavo gaminami nedideliais kiekiais, todėl pasižymi ne tik kokybe, bet tuo pačiu ir unikalumu, išskirtinumu“, – teigia G. Ūbaitė.

Antras drabužio gyvenimas – pas naujus šeimininkus

Tiesa, drabužių perkūrimas ir atnaujinimas – tik viena iš tvaresnio elgesio su spintos turiniu galimybių, kuri ne visada tinkama.

„Investuoti į drabužių taisymą verta tuomet, kada tai yra aukštos kokybės audiniai ir ilgaamžės medžiagos, tokios kaip natūrali oda, emociškai brangūs rūbai arba turintys lengvai pataisomus defektus. Tačiau, pavyzdžiui, nusiburbuliavusią trikotažinę palaidinę verčiau siūlyčiau ne taisyti, o perdirbti į žemesnės vertės gaminį, tarkim, šluostę namams, vonios kilimėlį ar pan.“, – pataria G. Ūbaitė.

Dizainerei antrina ir „Ekonovus“ vadovas R. Draskinis. Pasak jo, mums nebereikalingi tekstilės gaminiai savo gyvenimą gali tęsti daugybėje naujų formų.

„Šiandieninės galimybės leidžia nebereikalingus drabužius parduoti įvairiausiose internetinėse platformose, mainyti į kitus ar tiesiog padovanoti tiems, kuriems jų tikrai trūksta, pavyzdžiui, „Caritui“ ar kitoms labdaros įstaigoms. Jei tokiai veiklai stokojate laiko, drabužius galima sudėti į specialius tekstilės konteinerius, kurie po truputį atsiranda Lietuvoje. Štai Vilniuje šiai dienai jų aptarnaujame trisdešimt, tačiau iki metų galo šių konteinerių sostinėje bus jau virš šimto. Į šiuos konteinerius galima mesti sausus tekstilės gaminius: tai gali būti tekstilinė avalynė, tekstiliniai žaislai, užuolaidos, drabužiai, odos gaminiai ir t. t.“, – pasakoja R. Draskinis.

Jo teigimu, specialiu transportu aptarnaujami konteineriai suteiks progą ten patekusiems tekstilės gaminiams – drabužiams, avalynei, tekstiliniams žaislams, užuolaidoms, patalynei – netapti paprasta atlieka; perrinkus ir perrūšiavus dalis jų bus prikelti naujam gyvenimui. Tinkami nešioti drabužiai keliaus į organizacijas, besirūpinančias sunkiau gyvenančiais žmonėmis, visiškai nusidėvėję – perdirbimui; ir tik ta nedidelė drabužių dalis, kurie netiks nė vienam iš minėtų tikslų (pvz., dėl medžiagiškumo) bus deginami arba, pačiu paskutiniu keliu, atsidurs sąvartyne.

„Rūpintis tvariu požiūriu į savo spintos turinį verta ne  tik dėl finansinių aspektų, išskirtinumo ir unikalumo – ką iš esmės suteikia perdirbti gaminiai – bet ir dėl atsakomybės tiek prieš save patį, tiek prieš planetą, kurią turime vieną“, – apibendrindama primena G. Ūbaitė.

UAB „Ekonovus“ – Lietuvoje viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių, paslaugas teikianti didžiuosiuose šalies miestuose. Įmonė užsiima ne tik buitinių atliekų išvežimu, bet ir antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų išvežimu, pirkimu bei rūšiavimu; statybinių, didžiagabaričių atliekų išvežimu; gamybinių atliekų tvarkymu; pavojingų atliekų surinkimu ir kitomis atliekų tvarkymo paslaugomis.


Sauliaus Žiūros nuotr.
2 kovo, 2021

Įsibėgėja naujas vakcinacijos etapas Vilniuje – 80-ies ir vyresni gyventojai nuo COVID-19 pradėti skiepyti ir namuose. Planuojama, kad pirmadienį bus […]

Vytautas Sinica
2 kovo, 2021

Gyvename keistais laikais ir kartais sunku patikėti, kokie dalykai yra rimtai svarstomi Seime. Naujosios koalicijos sutartyje įrašytas Stambulo konvencijos ratifikavimas. […]

1 kovo, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 69 gelbėjimo darbus. Žūčių gaisruose išvengta. Penktadienį, […]

1 kovo, 2021

Kovo-1-ąją minima Tarptautinė civilinės saugos diena. Jos metu atkreipiamas visuomenės dėmesys į pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svarbą. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ta […]

Unsplash nuotr.
28 vasario, 2021

Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais. Kai kurie netgi […]

26 vasario, 2021

Šylantys orai kasdien vis labiau tirpdo ledą. Ugniagesių gelbėtoju teigimu, šiuo metu jis yra gana apgaulingas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo […]

26 vasario, 2021

Savo nusivylimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis išreiškusi Finansų ministerija ne tik diskredituoja šios nepriklausomos tarptautinės […]

Gyčio Grižo nuotr.
26 vasario, 2021

Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai […]

25 vasario, 2021

Šią savaitę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos baigta vakcinuoti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai. Per beveik du mėnesius […]

24 vasario, 2021

Šiandien Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 d. Judėjimo ribojimas tarp šalies savivaldybių pratęstas iki kovo 15 d. Nuo rytojaus, […]

24 vasario, 2021

Pandemija ir su ja susiję karantino suvaržymai smarkiai apribojo pramogų pasirinkimą, todėl žmonės laiką leido arba prie televizoriaus ekrano, arba […]

23 vasario, 2021

Panevėžio apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą darbo ginčo dėl teisės tarp 135 Panevėžio ligoninės darbuotojų ir jų darbdavio. Bylos esmė […]

22 vasario, 2021

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą […]

22 vasario, 2021

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šiuo metu pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir […]

22 vasario, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 138 gaisrų ir atliko 56 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu žuvo 3 […]

22 vasario, 2021

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: KĘSTUTIS MASIULIS, SEIMO NARYS KAI VASARIO 16-OJI BUVO „buržuazinė nacionalistinė“ DIENA2. KVIEČIAME DISKUSIJAI – ETIKA, KAS TAI? […]

22 vasario, 2021

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. SUSITELKIMO – REIKALAVIMAS – neformalaus piliečių, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir politinių partijų susivienijimo, FB Susitelkimas, 2. […]

Birutės Kurtinaitienės nuotr.
18 vasario, 2021

Vasario 15 d., pirmadienį,  keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio […]

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė
18 vasario, 2021

ES po diskusijų ir aptarimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos prezidentas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai ir išrinkti Lietuvoje Europos parlamento nariai patvirtino […]

18 vasario, 2021

Vyriausybė nutarė įsigyti daugiau nei 16 tūkst. papildomų vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos „Novavax“. Lietuva iš viso gaus 633 tūkst. […]