Žinios, įgūdžiai ir pozityvus požiūris – mokymo(si) sėkmės Suomijoje garantas
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos vykdomo „Erazmus+KA1” projekto „Laimingas mokytojas – geresnis mokinys” baigiamasis etapas – mokytojų viešnagė Suomijos Haapajarvi vidurinėje mokykloje. Projekto tikslas – stebėti ir analizuoti skirtingų šalių mokyklose taikomus mokymo metodus, mokytis vieniems iš kitų ir dalintis savo darbo patirtimi bei dalykine medžiaga.
Suomijoje visą savaitę istorijos mokytoja metodininkė D.Bitytė, matematikos mokytoja metodininkė R.Grėbliūnienė ir lietuvių k. mokytoja metodininkė S.Karenauskienė stebėjo kolegų pamokas, analizavo medžiagos dėstymo metodiką, pamokoje naudojamą mokomąją medžiagą ir mokymo priemones bei dalijosi gerąja patirtimi. Mokytojos turėjo galimybę įsitikinti šios šalies ugdymo sistemos pažanga, mokymo priemonių gausa, susistemintos metodinės medžiagos prieinamumu ir draugišku bei maloniu bendravimu ir bendradarbiavimu, abipuse mokinio ir mokytojo pagarba, supratingumu ir pasitikėjimu. Pastebėta, kad dauguma mokinių mėgaujasi mokymu(si), jaučiasi patogiai ir laisvai. Mokykloje daug mokiniui patrauklių erdvių, skirtų ir mokymuisi, ir poilsiui. Be to, pats mokinys yra atsakingas už savo žinias ir jų pritaikymą, todėl yra suinteresuotas dirbti pamokoje.
Didžioji dalis stebėtų pamokų vyko pagal mokykloje įdiegtą mokymo sistemą, kuri kasmet yra atnaujinama. Mokiniai dirba naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, nes Google klasėje talpinama visa teorinė medžiaga, vaizdinės iliustracijos, filmai, įvairios praktinės užduotys, papildomos medžiagos nuorodos. Mokiniai turi vadovėlius, pratybas ir sąsiuvinius, bet daugiausia dirba naudodamiesi telefonu ar kompiuteriu. Akivaizdi mokinių motyvacija ir teigiamas požiūris į mokymosi procesą. Šiuolaikiškai pateikiama mokomoji medžiaga, panaudojant moderniąsias technologijas, skatina kritiškai mąstyti, vertinti, analizuoti, samprotauti, pritaikyti teorines žinias praktiškai. Dauguma užduočių yra susiję su šių dienų aktualijomis, mokoma lyginti ir vertinti praeitį ir dabartį. Vadovėliai ir sąsiuviniai skirti daugiau individualiam ar papildomam darbui, o testai, egzaminai ir atsiskaitymai vyksta elektroninėje erdvėje. Mokymo metodika yra panaši kaip ir Lietuvoje (dirbama grupėmis arba poroje, ruošiami stendiniai pranešimai ar temos pristatymai, naudojama daug žaidybinių elementų, diskutuojama ir kt.), tačiau mokytojas retai pamokos medžiagą ruošia pats – jis tik pasirenka iš gausios mokymo bazės tai, kas jam yra reikalinga konkrečioje pamokoje, ir nurodo namų darbų užduotis mokiniams. Tiek mokiniai, tiek mokytojai tarsi mėgaujasi pačiu procesu, nuoširdžiai ir pagarbiai bendraudami ir bendradarbiaudami. Sukurta draugiška ir pagarbi mokymo(si) aplinka ne tik stiprina mokinių motyvaciją ir pažangumą, bet ir teigiamai veikia jų emocinę raidą bei socializaciją, skatina savarankišką intelektualinį ir fizinį aktyvumą.
Įgytą patirtį stebint ugdymo procesą bei neformalų bendravimą galima pritaikyti Lietuvos kontekste: labiau akcentuoti ne žinias, bet įgūdžius (kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, kūrybišką žinių taikymą skirtingose situacijose), ir svarbiausia – požiūrio formavimą (pagarbą kitam, pozityvumą, toleranciją, savitarpio pagalbą). Žinios, įgūdžiai ir pozityvus požiūris lemia mokymo(si) sėkmę.
