10 vasario, 2023
Lina Kovalevskienė

Žinomam disidentui, Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukako 95 metai

E. Ostašenkovo nuotr.

Vasario 9 dieną žinomam visuomenės veikėjui, disidentui, Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukako 95 metai. Gimtadienio dieną garbų kraštietį, šiuo metu slaugomą Vilniaus tremtinių namuose, aplankė ir pasveikino Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, kraštiečiai Rimantas Klimas ir Eugenijus Ostašenkovas, taip pat  jį sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, visuomenininkai, šeimos nariai.

Seniūnas Antanui Terleckui palinkėjo šviesių dienų, sveikatos, papasakojo apie Linkmenis, perdavė savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimą ir dovanėlę. ,,Buvote ir esate Lietuvos sąžinės balsas, ryškus jos išsilaisvinimo istorijos veidas, stiprios meilės ir nepalaužiamo būdo bei drąsos pavyzdys…“,– rašoma sveikinime.  Seniūnas sakė, kad linkmeniškiai Antaną prisimena, gerbia, geru žodžiu mini. Jaudinančią sveikinimo kalbą sukaktuvininkui skyrė, kanklėmis pagrojo bei patriotinių dainų padainavo žinomas visuomenės ir kultūros veikėjas R. Klimas. Garbaus amžiaus sulaukęs kovotojas už Lietuvos laisvę A. Terleckas džiaugėsi jį aplankiusiais, sakė viską puikiai atsimena ir, nors dabar jaučiasi silpnokai, dar labai norėtų sustiprėti ir vasarą aplankyti savo gimtąjį kraštą. 

A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. Antanas buvo vyriausias vaikas šeimoje, 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, buvo paleistas. 1946 m. jis įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. 1949 m. pradėjo finansų studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultete. Mokslai puikiai sekėsi. 1954 m. A. Terleckas parašė ir apsigynė diplominį darbą, vėliau įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą. Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją.

Antanas Terleckas sukūrė šeimą, vedė buvusią partizanų rėmėją Eleną Keraitytę. Vyras turėjo  gerą tarnybą banke, dirbo Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju, tačiau atsisakė galimo labai patogaus ir sotaus gyvenimo, tapo persekiojamu politiniu kaliniu. Daug paaukojo, nes  visada tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Savo dvasia laisvas žmogus turėjo neįsivaizduojamos drąsos. Jo pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis, leidžiamos brošiūros.

Net ir po ketverių metų, praleistų Sibiro Taišeto konclageryje, jo veikla nesiliovė. 1976–1977 metais buvo vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1979 metų rugpjūčio 23 dieną A. Terleckas su bendraminčiais parašė ir išplatino vadinamąjį 45 pabaltijiečių memorandumą, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. 1979 metų spalio 30 dieną buvo suimtas ir nuteistas 8 metams. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido Magadano tremtyje. Grįžęs 1987 m. rugpjūčio 23 dieną kartu su bendraminčiais organizavo mitingą Molotovo-Ribentropo sąmokslui paminėti…

Antanas Terleckas yra minėjęs, kad labiausiai jis nepripažįsta žmonių bailumo ir prisitaikymo, negalėjimo pareikšti savo nuomonės. Ir išties, tokių drąsių ir teisingumo siekiančių asmenybių vis mažiau besutiksi…

Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.

 


9 gruodžio, 2023

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos […]

9 gruodžio, 2023

Seniau lietuviai Kalėdų eglutes puošdavo saldainiais, obuoliais. Ypač gražiai ant eglutės atrodydavo raudoni rojaus obuoliukai. Išlydėdama Aukštaitijos metus, Ignalina gruodžio […]

8 gruodžio, 2023

Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, o taip pat ir kraštovaizdžio, ir senųjų technologijų lobynas. […]

7 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 7 d. Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje (Lenkija) atidaroma fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos […]

7 gruodžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausančioje Jono Basanavičiaus gimtinėje gruodžio 6 d. iškilmingai apšviestas 2023-iųjų Lietuvos metų medis – laureatu tapo kaštonas, […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
7 gruodžio, 2023

Pirmąjį žiemos mėnesį pasitikome su dainomis. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje įvyko 13-tasis partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, kurį organizavo Lietuvos gyventojų […]

5 gruodžio, 2023

Jau praėjo pusė metų po A. Ramanausko – Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje prieš Rusijoje švenčiamą gegužės 9 dieną – „pergalės“ […]

5 gruodžio, 2023

Rokiškio dvaro rūmuose lankytojams atsivėrė XVIII respublikinė prakartėlių konkursinė paroda. Prakartėlės suvažiavo iš visos Lietuvos, jomis galima bus pasigrožėti iki […]

5 gruodžio, 2023

Gruodžio 1 dieną Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras minėjo 25-erių metų gimtadienį. Šventė buvo šviesi, šilta, su […]

2 gruodžio, 2023

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda […]

Terleckas A.
2 gruodžio, 2023

Lapkričio 30 dieną Ignalinos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti Ignalinos miesto Petro Cvirkos gatvės pavadinimą į kraštiečio Antano Terlecko […]

1 gruodžio, 2023

Pagramančio miške (Šilalės raj.) Valstybinių miškų urėdija atkūrė partizanų žeminę, kurioje per laisvės kovas glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. […]

Atgimimo 24, Ignalina
30 lapkričio, 2023

Pasibaigus modernizacijai, Atgimimo g. 24, Ignalinoje esantis pastatas tapo vienu moderniausių ir taupiausių mieste – ant jo stogo sumontuota saulės […]

29 lapkričio, 2023

Vilniaus 700 metų sukakties proga UAB „Monetų namai“, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, J. K. Vilčinskio Vilniaus albumą išleido nauja […]

28 lapkričio, 2023

Jau senokai bepamename žiemą, kuri sniegu būtų taip dosniai apdovanojusi dar lapkričiui nepasibaigus. Ignalinoje esančiame Lietuvos žiemos sporto centre šiuo […]

27 lapkričio, 2023

Kai Ignalinoje nubilda vaikų ir jaunimo teatrų festivalis, visi žino, kad greitai bus pakviesti į suaugusiųjų teatro dieną – Kaimynų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
27 lapkričio, 2023

Lapkričio 24 d. Kaune vyko Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio […]

26 lapkričio, 2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) duomenimis, 36 iš 60 Lietuvos savivaldybių desovietizacijos komisijai dar nėra pateikusios galimai […]

26 lapkričio, 2023

2023 m. lapkričio 24 d.Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, vyko Holodomoro – 1932–1933 metais sovietų režimo Ukrainoje sukelto […]

Prezidentūros nuotr.
23 lapkričio, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vilniaus rajone susitiko su Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomene. Susitikime dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas […]