Žirmūnuose atidengtas paminklas partizanui Juozui Lukšai-Daumantui
Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui su Vakarais Juozui Lukšai-Daumantui. Paminklas per įvairius simbolius įprasmina jo bei laisvės kovų už Lietuvą atminimą.
„Šis paminklas turi būti ne tik atminimo, bet ir įsipareigojimo ženklu – būkime verti tų, kurie paaukojo viską, kad galėtume gyventi laisvoje šalyje. Visuomet prisiminkime – ar galvodami apie Lietuvos, apie Ukrainos ar visos Europos ateitį – laisvė niekada nebuvo duotybė”, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Įprasminta ne tik istorija, bet ir vertybės
Paminklas įrengtas skvere, kuris dar 2021 m. buvo pavadintas Juozo Lukšos-Daumanto vardu. Tuo metu buvo pradėtas rengti konkursas paminklinei skulptūrai sukurti – ieškota idėjos, kuri ne tik simboliškai perteiktų J. Lukšos-Daumanto asmenybę ir jo veiklą, bet ir įprasmintų vietos kontekstą.
Daugiausiai balų konkurse pelnė projektas „Miškinis”, kurią sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras kartu su UAB „Architektūros linija” architektais Gintaru Čaikausku, Ieva Kontautaite ir Lina Venckute. Kūrinys išlaiko harmoningą ryšį su skvero aplinka ir jautriai įsilieja į urbanistinę bei istorinę erdvę.
„Šis kūrinys nekartoja portretinio veido, bet pasakoja gilesnius dalykus – tyliai, per formas, per kryptis, šviesą ir tylą. Tai atminties architektūra, sukurta žmogui, kuris pats buvo kūrėjas. Jo gyvenimas tarsi statinys pastatytas iš drąsos, pasirinkimų ir tylios, bet nepalaužiamos valios. Ši vieta nėra tik tylus skveras, tai klausimų erdvė: ką reiškia laisvė? Kaip reikia už ją kovoti bei kaip ją ginti? Tegul šis paminklas kalba ateičiai, tegul jis įsišaknija mūsų sąmonėje kaip tylus, bet galingas liudijimas, kad buvo žmonių, kurie statė ne sienas, o tiltus į laisvę”, – atidarymo renginyje kalbėjo G. Čaikauskas.
Paminklo forma primena netoliese dabartinio Minties g. 6 esančio daugiabučio vietoje stovėjusį vienaukštį medinį pastatą – 1946 m. lapkritį–gruodį jame veikė provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio sumanytas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas. Paaiškėjus J. Markulio-Erelio klastai, J. Lukša iš Vilniaus sėkmingai pasitraukė ir tęsė kovą pakaunėje.
Skulptūrinis tūris, simboliškai orientuotas į Vakarus, primena Lukšos keliones į Vakarus siekiant pagalbos Lietuvos laisvės kovoms. Pamatų briaunos atspindi įvairius slapyvardžius, kuriais vadinosi laisvės kovotojas.
Į paminklą subtiliai integruotas ir miško simbolis – tai ne tik aliuzija į vieną iš Lukšos slapyvardžių „Miškinis”, bet ir į partizanų prieglobsčiu buvusius miškus. Penki skulptūros tūryje ir greta augantys ąžuolai primena penkerius Juozo Lukšos-Daumanto aktyvios kovos rezistencijoje metus. Skulptūroje reikšmingą vaidmenį atlieka ir šviesa, simbolizuojanti pozityviąją istorijos pusę, siekį išlikti matomu, reikšmingu dabarties kontekste.
Paminklo suprojektavimas ir įgyvendinimas Vilniaus savivaldybei kainavo 300 tūkst. Eur.
Juozas Lukša-Daumantas
Juozas Lukša-Daumantas – partizanų majoras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotinis ryšiams su Vakarais, Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus bei Politinio poskyrio viršininkas. Už nuopelnus po mirties jam suteiktas kario savanorio statusas, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Savo laiškuose, dienoraščiuose ir prisiminimuose Juozas Lukša paliko gyvą liudijimą apie partizanų idealus, jų žmogišką kainą ir ištikimybę tautos laisvei.
