birželio 9, 2020
Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Žmogaus teisės Lietuvoje: kuria linkme judame – Vengrijos ar Šiaurės Europos valstybių?

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą – „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“. Joje visuomenė kviečiama retrospektyviai pasižiūrėti į pastaruosius kelerius metus per žmogaus teisių įgyvendinimo prizmę ir pasidomėti, kuriose srityse pasiekėme progreso, o kuriose vis dar stagnuojame  ar net judame atgal, taip nesugebėdami užtikrinti pagarbos žmogaus orumui.

Apžvalgą rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių bei sveikatos mokslų specialistų, tačiau ji skirta ne tik šių sričių atstovams, o kiekvienam, kuriam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinyje į žmogaus teisių įgyvendinimą pasižiūrėta iš įvairių kampų: nuo kovos su diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, nuo teisės į šeimos gyvenimą iki saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Nors apžvalgoje žvilgsnis yra retrospektyvus, joje aktualizuota ir pirma karta pabrėžta teisė į sveikatą ir jos įgyvendinimo problemos.

Vengrija ar Šiaurės Europos valstybės?

Vienareikšmiško atsakymo, ar judame didesnio žmogaus teisių užtikrinimo ar siaurinimo kryptimi, nėra. Tačiau galime pastebėti ne vieną neraminančią tendenciją. „Apžvalgoje aptariami pastarųjų metų atvejai rodo, kad net ir ekonominio augimo bei politinio stabilumo laikotarpiu svarbūs asmens teisių ir laisvių aspektai yra patogiai ignoruojami, kai kurie tarptautinių organizacijų kritikos ir pastabų sulaukę sprendimai neįgyvendinami, o buvę pažeidimai – kartojami. Kodėl susiduriame su nerimtu požiūriu ir netgi nepagarba žmogaus teisių temai? Didžiausias kliuvinys vis dar yra tai, kad visuomenėje tapo įprasta patogiai rinktis daugumai svarbias temas, pamirštant mažesnių grupių interesus ir problemas“, – leidinio pratarmėje rašo apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.

Diskriminacija dėl lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, kilmės ir kitų pagrindų nuolat fiksuojama darbo rinkoje, paslaugų sektoriuje ir kitose srityse. Diskusijos viešojoje erdvėje neretai atskleidžia itin siaurą lietuviškumo sampratą, kurioje bet koks neva kitoniškumas yra atmetamas. Toks uždarumas ir nepagarba asmens lygiateisiškumui neretai virsta neapykantos kurstymu ar net fiziniais išpuoliais.

Nors 8 iš 10 atvejų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, Lietuvos teisės aktai vis dar nenumato lyčiai jautraus požiūrio, o Seimas neranda politinės valios ratifikuoti Stambulo konvencijos. Taip pat valdžios atstovai nesiryžta parodyti lyderystės žmogaus teisių užtikrinimo srityje ir atsisakyti diskriminacinės Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatos, kuri vis dar leidžia kai kurioms grupėms ja manipuliuoti, siekiant cenzūruoti su LGBT+ teisėmis susijusią viešąją informaciją.

Apžvelgiamu laikotarpiu valstybės institucijos net ėmėsi iniciatyvų siaurinti saviraiškos laisvę, pasinaudojant tokiais įvairiais pagrindais kaip nacionalinis saugumas, kova su dezinformacija ar vadovybės apsauga.

Nors šioje apžvalgoje neanalizuojama COVID-19 krizė ir atsako į ją poveikis žmogaus teisėms, tačiau daugelis per pastaruosius kelis mėnesius išryškėjusių iššūkių yra šių ir kitų apžvalgoje aptariamų įsisenėjusių problemų atspindys.

„Lietuva vis dar nesugeba tinkamai pasinaudoti unikalia galimybe, kurią teikia narystė Europos Sąjungoje, ir, nuosekliai ginant žmogaus teises, siekti gerovės valstybės ir kuo sveikesnės visuomenės. Tarp politikos, kultūros, mokslo ir verslo elito trūksta lyderių, kurie telktų visuomenę vienytis dėl bendro tikslo – siekti pagarbos kiekvieno žmogaus teisėms ir bendražmogiškoms vertybėms. Piliečiai neretai klaidinami melagingomis naujienomis apie esą netinkančias Lietuvai vertybes, nors tos vertybės įtvirtintos sėkmingiausių pasaulio valstybių kasdieniame gyvenime ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.

Ar yra kuo pasidžiaugti?

Nepaisant nemenkų iššūkių ir nuolatinio dairymosi atgalios, per pastaruosius kelerius metus pasiekėme ir nemažai progreso. Nors ir buvo iniciatyvų, valstybės institucijos nesugebėjo apriboti saviraiškos laisvės, nes tam pasipriešino pilietinė visuomenė ir žiniasklaida.

Dėl sugriežtėjusio teisinio reguliavimo, asmens duomenų apsaugos ir privatumo klausimai apžvelgiamu laikotarpiu susilaukė ypatingo dėmesio, o tai prisidėjo prie gyventojų sąmoningumo augimo.

2019 metais Vilniuje vykusios „Baltic Pride“ eitynės, kuriose dalyvavo rekordinis – 10 tūkst. – dalyvių skaičius buvo jau antrosios, praėjusios be incidentų iš protestuotojų pusės ir be valstybės institucijų kuriamų formalių kliūčių renginio organizavimui.

Pastebimas progresas ir teisės į teisingą teismą srityje, nes Europos Sąjungai plečiant įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių standartus, atitinkamai buvo tobulinamas ir Lietuvos teisinis reguliavimas. Teisėsaugos atstovai vis atsakingiau taiko suėmimą ikiteisminiuose tyrimuose.

Nors politikai nesugebėjo parodyti lyderystės, įtvirtinant LGBT+ asmenų teises, 2019 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Taip buvo panaikintos formalios kliūtys priimti šeimos partnerystės teisinius santykius reguliuojantį teisės aktą. 

„Norisi pasidžiaugti, kad didėja valstybės institucijų atvirumas ir pilietinės visuomenės įtraukimas, rengiant įvairius teisės aktus ir programinius dokumentus, dažnėja bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis formuojant ir vykdant politiką. Tai teikia vilčių, kad ilgainiui stagnacija kai kuriose srityse bus išjudinta. O tolesnis progresas priklausys nuo visų mūsų savo teisių žinojimo ir jų gynimo. Apžvalga yra mūsų – Žmogaus teisių stebėjimo instituto – ir jos autorių indėlis, kad judėtume tinkama žmogaus teisių įgyvendinimo kryptimi“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Goda Jurevičiūtė.

Share Button


spalio 19, 2020

Spalio 19 d. Kaune Žaliakalnyje Perkūno alėjoje  prie namo Nr. 11 įvairių visuomeninių organizacijų pilietiški atstovai ir miestiečiai  susirinko pasirašyti […]

spalio 19, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, […]

spalio 19, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų […]

spalio 19, 2020

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti […]

spalio 19, 2020

Mobilus testavimo punktas sostinėje virsta tyrimų miesteliu – nuo šiandien tyrimų pajėgumai yra didinami ir bus priimama net iki 1000 […]

spalio 19, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. ZIGMO VAIŠVILOS KONFERENCIJOS SEIME – PRANEŠIMAS SPAUDAI. 2. LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS PRANEŠIMAS SPAUDAI, 2020-09-25 VILNIUS. NETEISĖTAI […]

spalio 18, 2020

Vilnius gali ir turi būti atviras, gyvybingas ir vis dėlto – saugesnis, sutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir šioms verslo […]

spalio 17, 2020

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) informuoja, kad Lietuvoje plinta el. laiškai su kenksmingu programiniu kodu. NKSC […]

spalio 16, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 281 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 83 iš jų registruoti […]

spalio 15, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 255 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 111 iš jų […]

spalio 15, 2020

Lietuvos gydytojų ir mokslininkų atliekami vaistų nuo COVID-19 ligos klinikiniai tyrimai įgauna pagreitį, o norinčiųjų juose dalyvauti atsiranda vis daugiau. […]

spalio 15, 2020

Tradicinė Atšvaitų diena šiemet minima spalio 15-ąją. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Atšvaitų diena paskelbė trečiąjį spalio ketvirtadienį, kai šviesus […]

spalio 15, 2020

Baltosios lazdelės dieną, kuri kasmet visame pasaulyje minima spalio 15-ąją, Lietuvos neregiai išeina į miestų viešąsias erdves skaityti ir rašyti […]

spalio 14, 2020

Gera Vietos savivaldos dienos proga iš partnerių sulaukti įvertinimo už viešojo saugumo užtikrinimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Vietos savivaldos […]

spalio 13, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su patarėjų komanda antradienį praleido Tauragėje, kur didžiausią dėmesį skyrė socialinių paslaugų regione plėtros problemoms […]

spalio 12, 2020

Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferencija, skirta LR Seimo rinkimų rezultatams aptarti.         

spalio 11, 2020

Penktadienio vakarą 14-os mūsų šalies miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse vyko rimties, dėkingumo ir pagarbos renginys – žvakučių uždegimas donorams […]

spalio 10, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Atvejai patvirtinti visose […]

spalio 9, 2020

Šią savaitę atnaujinti reikalavimai renginiams, įskaitant miestų šventes, festivalius ir muges (išskyrus asmenines šventes). Nuo šiol elektroninis bilietų platinimas arba […]

spalio 9, 2020

Spalio 10 d., šeštadienį, šalyje minima Vietos savivaldos diena. Šiemet vietos savivaldai sueina 30 metų.  Kuriant Lietuvos valstybės pamatus, kartu […]