Žukų bažnyčia atgimsta
Į užmartį po truputį nueina tie laikai, kai gražuolė Žukų liuteronų evangelikų bažnyčia tarybinės okupacijos metais buvo išniekinta, išprievartausta, išjuokta, įžeista ir įskaudinta. Nebeliko altoriaus vietoje šviežiai nudirtų galvijų odų sukrautos ir dvokiančios krūvos, dar visokio kolūkinio šlamšto. Nebeliko ir tos nelabosios žmogystos, kuri kauptuku daužė bažnyčios vitražus. Žmonės pasakoja, kad Dievas ją nubaudė. Gal ir taip, gal ir ne, bet išsivalė maldos namai, iš naujo buvo pašventinti, bažnyčia atgyja, atgimsta, tvarkoma. Svarbiausia, kad stogas yra naujas ir patikimas (nor su jo remontu, atnaujinimu, pakeitimu būta nemažai vargo), o visa kita – palaipsniui.
Pasak Žukų parapijos klebono Ediko Šulco, šiemet sukanka 20 metų, kai bažnyčia grąžinta tikriesiems jos šeimininkams – parapijiečiams. Tiesa, jų čia nėra daug, tačiau bažnyčią lanko ne tik liuteronai. Čia atvyksta ir katalikai, ir nelabai tikintys žmonės mat kunigas Edikas Šulcas ne vien tik pamaldas bažnyčioje organizuoja, ne vien tik melstis kviečia žmones. Į Žukų bažnyčią jau buvo atvykę ir literatūrinę popietę surengė Tauragės literatų klubas „Žingsniai“. Tai buvo šiltas ir prasmingas renginys. Na, o spalio 6 dieną, bažnyčioje vėl gi kunigo (kieno, jei ne jo) kvietimu svečiavosi Gospel choras GLORIJA iš Tauragės, vadovaujamas Rasos Levickaitės-Šerpytienės.
Šis choras ne tik simpatiškas kaip meno kolektyvas, švariai dainuojantis pasaulietines dainas ir giedantis sakralinę vokalinę muziką, pasirenkatis subtilų repertuarą, tačiau paperka klausytojus ir savo scenine, vizualine kultūra, subtiliu vadovės Rasos Levickaitės-Šerpytienės humoro jausmu ir koncerto pristatymu, savo dainininkų, solistų pristatymu. Viskas daroma taip paprastai, (bet ne prastai), natūraliai, kad nori ar nenori iškart pasijunti jaukiai ir įsimyli šį chorą. Jis kaskart sugeba nustebinti.
Taip buvo ir šį kartą Žukų evengelikų liuteronų bažnyčioje, kur kunigo, didelio kultūros puoselėtojo ir entuziasto Ediko Šulco kvietimu Gospel choras GLORIJA surengė koncertą kaimo bendruomenei ir gausiai atvykusiems svečiams. Atvykome ir mes, penki klubo ŽINGSNIAI nariai. Kaip neatvyksi, jei choro vadovė Rasa, solistė Vilma yra tikros literatų klubo pagalbininkės ir labai dažnai savo dainomis papuošia literatūrinius renginius, o kunigas Edikas kviečia mus ne tik į Žukus, bet į dar dvi savo parapijas – Lauksargių ir Skaudvilės.
Atvykome ne tik mes, bet ir nuolat savo dėmesiu kultūrai stebinantis Pagėgių meras Virginijus Komskis (tenka daug renginių stebėti, dalyvauti Pagėgių krašte ir nė vieno renginio nemačiau be mero su dovanomis), atvyko LR Seimo narys Ričardas Juška, Viešvilės katalikų parapijos klebonas Kęstutis Pajaujis ir dar daug kitų svečių iš Tauragės ir aplinkinių vietovių.
Puikiai praleidome popietę, o su kunigu Ediku Šulcu, kai kuriais choristais aptarėme ir tolesnius bendradarbiavimo reikalus ir turime vėl konkrečių sumanymų. Tikimės juos realizuoti. Kunigas E. Šulcas pasikalbėjo ir su valdžios vyrais apie bažnyčios vidaus atstatymo darbus. Jie juda į priekį ir, pasak Pagėgių savivaldybės mero, čia viskas daroma protingai, neužsiprašoma kažkokių fantastinių finansinių išteklių, didžiulių sumų, nes savivaldybės kišenė taip pat nėra visada pilna. Koncertu, Žukų bendruomenės, bažnyčios veikla susižavėjęs LR Seimo narys Ričardas Juška taip pat žada nelikti abejingas šiai bažnyčiai. Ko jai reikia, čia neverta vardinti – dar reikia daug ko, tačiau svarbu, kad žmonės čia renkasi, o bažnyčia pamažu darosi ir subtiliu kultūros židinėliu.
Tiesa, o kugelis, kuriuo buvome vaišinami po koncerto ir kurį iškepė vietos šeimininkės, buvo vėl nuostabus. Dėkui už įstabų koncertą, pakvietimą ir už vaišes.
