Žuvininkystės tarnyba kelsis į Klaipėdą

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Žuvininkystės tarnybos centrinė būstinė kartu su Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pareigybe yra perkeliama į Klaipėdą ir Žuvininkystės tarnyba didžiąja dalimi savo funkcijas vykdys iš Klaipėdos. Tokiu būdu bus siekiama ne tik taupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir sustiprinti žuvininkystės kontrolę, regionų svarbą bei užimtumą juose. Po pertvarkos centrinės tarnybos darbuotojų  sumažės nuo 182 iki 45.

„Žuvininkystės tarnybos pertvarka buvo neišvengiama, nes mano giliu įsitikinimu valstybės tarnautojai neturi užsiimti nei žuvų auginimu, nei jų pardavimu.  Svarbiausia, ką turėtų atlikti nedidelė, bet efektyviai veikianti tarnyba  – tai užtikrinti realią, o ne formalią žuvininkystės kontrolę, visą dėmesį sutelkiant į žuvininkystės politikos įgyvendinimą“ – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Siekiant racionalių sprendimų vyko susitikimai su Žuvininkystės tarnybos struktūrinių padalinių atstovais, konsultacijos su Aplinkos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovais, vyko taip pat susitikimai ir su Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro bei Valstybės Kontrolės atstovais. Po atsakingos ir kruopščios tarnybos funkcijų analizės buvo pritarta Žuvininkystės tarnybos pertvarkai.

„Įvertinome, ar visos Žuvininkystės tarnybos vykdomos funkcijos tebėra aktualios ir reikalingos, ar jos atliekamos efektyviai. Funkcijoms vykdyti reikalingas pareigybių skaičius buvo nustatytas atsižvelgiant į pakoreguotas funkcijas, darbų apimtis ir suplanuotus informacinių sistemų, registrų tobulinimus siekiant skaitmenizuoti ir supaprastinti paslaugų teikimą. Taip pat Žuvininkystės tarnyboje planuojama atsisakyti gamybinių paslaugų, tokių, kaip žuvų reproduktorių gaudymas, žuvų veisimas bei žuvų paleidimas į vandens telkinius“, – teigia žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra numatyta Vilniuje siekiant tinkamai koordinuoti Vilniuje atliekamą žuvininkystės politikos įgyvendinimo veiklą. Vilniuje liks Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius, kuriam pereina Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus funkcijos išskyrus fizines patikras, dalis Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo (žvejybos žurnalai, kvotos Baltijos jūroje ir jos priekrantėje), dalis Vidaus vandenų ir akvakultūras (kvotos vidaus vandenyse, žuvų migracijos sąlygų gerinimas) ir  dalis Tarptautinių reikalų ir rinkos (gamintojų organizacijų pripažinimas ir jų priežiūra) skyrių funkcijų.

Nuo 2018-01-01 bendrosios funkcijos bus pradėtos komplektuoti Klaipėdoje. Siekiant tęstinumo ir užtikrinant gamybinių poskyrių teisingą apskaitą, pereinamuoju laikotarpiu dalis bendrųjų funkcijų (apskaita, teisėkūra, viešieji pirkimai ir kt.) taip pat bus atliekamos ir Vilniuje (Veiklos administravimo skyrius). Nuo 2018-04-01, po žuvivaisos poskyrių pertvarkos, bendrosios funkcijos bus sutelktos tik viename padalinyje – Klaipėdoje.

Jau nuo ateinančių metų sausio 1 d. planuojama stambinti gamybinius poskyrius. Galutiniai siūlymai ir aiškesnis darbų planas turėtų būti parengtas jau š. m. spalio 1 d. Taip pat planuojama, kad lapkričio mėn. mokslininkai atliks Šilavoto karpio, auginamo Šilavoto poskyryje, genetinį įvertinimą pagal Europos karpių genetikos ir selekcijos centrų reikalavimus veislei, bei pateiks savo siūlymus dėl tolesnio Šilavoto karpio selekcinio darbo. Į šiuos siūlymus bus atsižvelgta priimant sprendimą dėl Šilavoto poskyrio tolesnės veiklos.

Nuo 2018 m. balandžio 1 d. Žuvininkystės tarnyboje bus sutelktos su žuvininkystės politikos įgyvendinimu susijusios funkcijos ir didžia dalimi jos bus nukreiptos į pagrindinį tikslą – užtikrinti tinkamą žuvininkystės kontrolę.