Žydai sugrįžo į Anykščių senamiestį po 75-kerių metų…
Šeštadienį, liepos 23-ąją, nuo 10 val. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus pakvietė Miesto šventės svečius į Anykščių senamiestį, kur vyko tikra Žydų kultūros šventė. Lietuvos žydų kultūros ir informacijos centro Vilniuje suburta bendraminčių komanda į šventę atvežė dalelę žydų kultūros. Daukanto gatvės skverelyje košerinio maisto restorane „Rishon“ buvo galima paskanauti saldumynų, pasivaišinti troškinta jautiena su ananasais ir paragauti, tikėtina, daugeliui net negirdėto patiekalo – jautienos žandų kepsnelių.
Einant gatvele, toliau buvo įsikūrusios suvenyrų ir knygų parduotuvėlės. Knygas apie žydų meną pardavinėjo ponas Vladimiras, kuris užkalbintas, mielai sutiko padainuoti vieną iš žydų liaudies dainų.
Muzikos scenoje, įrengtoje šalia vienintelės dar tebestovinčios Anykščių sinagogos, koncertavo šalyje žinomi žydų muzikos atlikėjai. Vyko žydų muzikos ansamblio „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertas, dainavo Rafailas Karpis, monospektaklį „The Story of God‘s Man“ („Dievo žmogaus istorija“) suvaidino Arkadijus Gotesmanas. Keturių valandų koncertinę programą užbaigė žinoma solistė Judita Leitaitė. Koncertas sulaukė didžiulio šventės svečių susidomėjimo.
Kol vyko koncertas, Sinagogos ir S. Daukanto gatvėse nuo pastatų sienų į susirinkusius žvelgė senieji Anykščių žydai, šalia jų – ir itin gausios Vabalninko žydų bendruomenės atstovų veidai, buvo eksponuojami senieji žydų dokumentai, antspaudai, piešiniai, paskutiniai Anykščiuose išlikę autentiški čia gyvenusių žydų daiktai.
Sutiktas po Žydų kiemelį bevaikštantis centro direktorius Algimantas Gurevičius teigė nesitikėjęs tokio anykštėnų susidomėjimo ir šilto priėmimo. Pasak A. Gurevičiaus, tai antras jų centro projektas, pirmasis vyko Vilniuje Kaziuko mugės metu. „Tiek žiūrovų tikrai nesitikėjome sulaukti. Tai mums buvo didžiulė staigmena. Nuostabu ir neįtikėtina, kad po Anykščius dar vis sklando žydiška dvasia, kad kai kas dar mena 1941 metus, kuomet Anykščiai „kirbėjo“ nuo žydų…“ – džiaugėsi pavykusiu projektu A. Gurevičius.
