„Oho!“ – ar dažnai taip pasakote pirmą kartą lankydamiesi nepažįstamame mieste? Šiauliuose tai ištarti galėsite bent 5 kartus. Štai kodėl:

1. „Centų kambarys“. Paminklą buvusiai valiutai litui galima aplankyti Šiaulių universiteto bibliotekoje. Ten įkurtas „Centų kambarys“. Visai erdvei išklijuoti panaudota 157 tūks. 130 monetų, kurių bendra vertė – 3463 litai 69 centai (1003.15 Eur). Jau užsukę į biblioteką pavartykite ir didžiausią Lietuvoje knygą. Būtent tame kambaryje yra patys brangiausi tapetai įvairiomis prasmėmis – atminties, istorijos ir finansine.

2. Paminklas mokytojui. „Pirmoji diena“ – paminklas ne vien šviesuoliui, pedagogui, publicistui, visuomenės veikėjui, vadovėlių mokykloms autoriui Jonui Murkai, bet, apskritai, bene pirmasis paminklas Mokytojui Lietuvoje. Tai gražus mecenatorystės pavyzdys. Skulptūros pagrindas – knyga, simbolizuojanti žinių šaltinį, iš kurio išauga medis. Jo viršuje įsikūręs juodas rutulys simbolizuoja tamsą, pro kurią besiskverbiantys spinduliai mena šviesą, ardančią tamsą. Švietėjiška šviesa sklinda į šešias pasaulio šalis.

3. Patranka Baltuosiuose rūmuose. Prie įėjimo į Šiaulių Baltuosius rūmus, Venclauskių namus, lankytojus pasitinka patrankos pabūklas. Tai XVII-XVIII a. švedų patrankos vamzdis, 1935 m. atvežtas į Šiaulius iš likviduoto Klaipėdos uosto muziejaus. Patranka greičiausiai buvo naudota Septynerių metų kare (1756–1763), bet to patvirtinti ar paneigti istorikai negali. Patranka pagaminta iš plieno, jos ilgis – 138 cm. Patranka prie Venclauskių namų stovi jau daugiau nei 50 metų, todėl yra tapusi savotišku namų simboliu. Šiaulių miesto gyventojai Venclauskių namus kartais vadina rūmais prie patrankos.

4. Batų medis. Miesto bulvare auga medis, ant kurio šakų vis daugėja batų porų. Geriausiai jos matomos, kai medis numeta lapus. Tačiau net vasarą įdomu paskaičiuoti, kiek ir kokių batų ten primėtyta. Kaip jie ten atsirado? Riedlentėmis, riedučiais, BMX dviračiais važinėjantys paaugliai po sezono ten, ant šakų, sumeta savo avalynę.

5. Sunkiausia ir didžiausia knyga. Tokios tikrai nepaskaitysite lovoje prieš miegą, mat Viliaus Purono kūrinys sveria net 113,669 kg, knyga yra 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio. Joje istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, prielaidos, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis. Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais. Leidinį rasite Šiaulių universiteto bibliotekoje.