Klaipėda – tai galimybių miestas, kur kūrybą inspiruojančioje erdvėje gyvena atviri, aktyvūs ir kūrybiški žmonės, o čia nuolat gyvenantiems ar laikinai atvykstantiems suteikiamos geriausios sąlygos semtis įkvėpimo, kurti ir priimti naujus iššūkius. Tokį naują ambicingą Klaipėdos tikslą iškėlė susibūrusi ir miesto Kultūros strategiją iki 2030 metų parengusi uostamiesčio kultūros bei kitų sričių atstovų bendruomenė.
Klaipėda, net ir būdama išskirtinai svarbiu Lietuvos ekonomikos centru ir vieninteliu šalies uostamiesčiu, dėl įvairių priežasčių šiandien susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis. O būtent kultūra ir menas, uostamiesčio savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės teigimu, yra pajėgūs grąžinti miestui gyvybę, paskatinti spartesnę socialinę ir ekonominę miesto raidą bei suvaidinti svarų vaidmenį kuriant gerokai patrauklesnę aplinką miestiečiams.
„Žinia, uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę padvigubinti finansavimą kultūrai, Klaipėdai suteiktas 2017 metų kultūros sostinės titulas bei uostamiestis siekia tapti 2022 metų Europos kultūros sostine. Kartu šiandien Klaipėda jau gali pasigirti ir iškirtinai suaktyvėjusia kultūros bendruomene. Visa tai paskatino darsyk permąstyti kultūros situaciją mieste bei ieškoti ambicingesnių kultūros strategijos scenarijų“, – sakė N. Laužikienė.
Departamento direktorė pažymėjo, kad Klaipėdos kultūros strategiją iš viso rengė beveik 150 žmonių – kultūros, meno, turizmo, švietimo, vaikų ir jaunimo ugdymo, verslo, komunikacijos, savivaldos bei kitų sričių atstovai. Į strategijos rengimą taip pat buvo įtraukti ir ekspertai iš užsienio.
Parengtoje Kultūros strategijoje numatyta siekti, kad Klaipėdoje ne tik gyventų aktyvi ir kūrybiška bendruomenė, bet ir būtų užtikrinta įvairių socialinių grupių ir kultūrinio sektoriaus partnerystė, o kiekvienas klaipėdietis turėtų vienodas sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime ne tik kaip stebėtojas, bet ir kaip kultūrinių veiklų iniciatorius. Kartu siekiama, kad Klaipėda, būdama atviru pasauliui daugiakultūriu miestu, taptų tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Strategijoje numatomas ir visiškai naujas reiškinys uostamiestyje – kultūros ir urbanistinės plėtros sinergija. „Norime kultūros ir meno raiškos priemones integruoti gyvenamuosiuose kvartaluose, kultūrai „įveiklinti“ miesto rekreacines, pramonines bei uosto erdves. Kartu planuojama įkurti ir pirmąjį Baltijos regione atvirą urbanistikos muziejų“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Dar vienas ambicingas siekis – uostamiestyje sudaryti menininkams geriausias sąlygas kūrybai ir kūrybiniams verslams pradėti ir vystyti.
„Ketinama kurti svetingumo paslaugų paketą rezidentams, parengti į bendruomenės pokyčius bei poreikius orientuotą kultūros projektų finansavimo modelį, įkurti verslo bendruomenės finansuojamą Klaipėdos miesto kultūros rėmimo fondą, sukurti naujas inovatyvias ir patrauklias kultūros erdves, mokyklose diegti kultūrinių kompetencijų ugdymo modelį bei kita“, – pažymėjo N. Lendraitis.
Bendruomenės parengta nauja Klaipėdos miesto Kultūros strategija šiuo metu jau pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos svarstymui. Taip pat numatoma, kad pagrindiniai Kultūros strategijos tikslai ir uždaviniai turėtų tapti neatsiejama šiuo metu rengiamos Klaipėdos ekonominės plėtros iki 2030 metų, arba dar kitaip vadinamos miesto proveržio strategijos dalimi.
