gegužės 13, 2020
Bronis Ropė: „Europarlamentarų parašai padidino šansus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo“

Koronaviruso pandemijos metu žemės ūkio sektoriaus stabilumas ir maisto ištekliai yra vienas didžiausių prioritetų ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir visame pasaulyje. Apie tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo perspektyvas kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Prasidėjus karantinui, daug kalbėjote apie Lietuvos galimybes apsirūpinti maistu šalies viduje. Kodėl net laisvos rinkos sąlygomis tai yra svarbu?

Šiandieninė situacija gerai iliustruoja, ką mums visiems reiškia valstybės gebėjimas savarankiškai apsirūpinti maistu. Tai – didžiulis saugumo garantas mūsų piliečiams. Turėtume būti labai dėkingi savo šalies ūkininkams, kad, nepaisant didelių sunkumų, kai reikia nelygiomis sąlygomis konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, jie bando išlaikyti žemės ūkio sektorių gyvą. Jei negamintume maisto žaliavos savo šalyje, o tarptautinė prekyba patirtų rimtesnius apribojimus, tokiu atveju šalis būtų priversta išgyventi nei daugiau, nei mažiau – badmetį. Jau turime pirmus rimtus signalus, kad tai gali virsti realybe – dėl koronaviruso pandemijos didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja Rusija sustabdė javų, įskaitant kviečius, rugius, miežius ir kukurūzus, eksportą, Vietnamas – ryžių eksportą, kad užtikrintų aprūpinimą savo gyventojams.
Tokios autoritetingos organizacijos kaip Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija bei Pasaulio prekybos organizacija jau įspėjo, kad netikrumas dėl maisto prieinamumo gali paskatinti ne tik pavienius atvejus, bet ir visą eksporto suvaržymų bangą atskirose valstybėse ir sukurti maisto produktų trūkumą pasaulinėje rinkoje. Tokie valstybių sprendimai gali iškraipyti maisto rinkas ir sukurti nepagrįstą būtiniausių maisto prekių stygių.

Minėjote, kad Lietuvos ūkininkai priversti nelygiomis sąlygomis konkuruoti Europos Sąjungoje. Tikriausiai kalbate apie tiesioginių išmokų žemdirbiams skirtumus. Juk tai bene svarbiausias klausimas ūkininkams, nuo kurio priklauso jų veiklos planai ir perspektyvos.

Taip, kiekvieną dieną Lietuvoje ūkių sumažėja ir tai reiškia, kad tampame vis labiau priklausomi nuo kitų. Prie šio proceso ženkliai prisideda žemdirbių diskriminacija, kai ES tiesioginių išmokų dydžiai atskirų valstybių narių ūkininkams skiriasi net kelis kartus. Lietuvos žemdirbiai gauna vienas žemiausių tiesioginių išmokų ES, tad vis daugiau ūkių atsisako savo veiklos. Negana to, ištikus koronaviruso pandemijai, daugelis ūkininkų staiga susidūrė su nepaaiškinamu jų produkcijos supirkimo kainos kritimu, kai pasiteisinant ekstremalia situacija ūkininkams už žaliavinę produkciją net atgaline data supirkėjai ėmė mokėti žemesnes kainas. Dėl karantino, ūkininkams sunku įsigyti darbui reikalingų priemonių, kyla finansinių srautų sunkumų. O taip pat į neviltį varo dar didesnė nežinomybė dėl Europos Sąjungos paramos perspektyvų. ES tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą esu išsikėlęs kaip vieną pagrindinių savo darbo Europos Parlamente prioritetų.

Taip, esate minėjęs, kad net komitetą Europos Parlamente pasirinkote dėl galimybės daryti sprendimus žemės ūkio srityje. Tad ką darote dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo?

Ūkininkai žino, kiek daug jau ta linkme yra nuveikta, nes patys yra stipriausi ir aktyviausi mano partneriai. ES institucijoms teiktos mūsų peticijos, organizuoti bendri susitikimai su Europos Komisijos atstovais. Žinoma, pagrindinis darbas vyksta su tiesiogines išmokas reglamentuojančiais teisės aktais.

Iš naujausių iniciatyvų, kurių dar neturėjome galimybės plačiau aptarti, tai yra mano jau karantino metu inicijuotas kreipimasis į ES institucijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurį kviečiau pasirašyti visus europarlamentarus. Rudenį jau esame surinkę Baltijos šalių europarlamentarų parašus. Buvo surinkti visų europarlamentarų iš Baltijos šalių parašai, pasirašyti atsisakė tik viena Parlamento narė iš Lietuvos. Šiandieninėmis aplinkybėmis būtina užsitikrinti dar daugiau kolegų europarlamentarų palaikymo dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, tad susisiekiau su kiekvienu Europos Parlamento nariu elektroniniu paštu. Surinkome 65 Europos Parlamento narių parašus – tai svarus skaičius, kuris net leistų teikti pataisas dėl tiesioginių išmokų konvergencijos tiesiai svarstymui į Europos Parlamento plenarinį posėdį, apeinant komitetus. Kreipimasis su surinktais parašais šią savaitę įteiktas Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovybėms. Toks tiesioginis europarlamentarų spaudimas ES institucijoms stipriai padidina mūsų šansus pasiekti savo tikslą.

Nors padaryta labai daug, kokios vis gi  Jūsų prognozės dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams kitame finansiniame laikotarpyje?

Negaliu prognozuoti, ypač dabartinėmis sąlygomis. Dabar kaip niekad svarbu pasiekti, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, taip sudarant galimybę kiekvienai ES valstybei apsirūpinti maistu šalies viduje. Būtina pridurti, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų Prezidento bei kitų šalių lyderių, nes būtent jie priims galutinius sprendimus dėl ES biudžeto dydžio žemės ūkiui.

Itin stiprus mūsų koziris yra tai, kad Europos Parlamento Prezidentas David Maria Sassoli į gruodį parengtą mano jau minėtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą, patikino, kad Europos Parlamentas tarpinstitucinėse derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. skirs ypatingą dėmesį, kad tiesioginės išmokos tarp skirtingų šalių narių ūkininkų būtų paskirstytos sąžiningai. Mano nuomone, toks pažadas rodo, kad bendras ūkininkų ir jas atstovaujančių organizacijų bei politikų darbas duoda rezultatų.

Ačiū už pokalbį.

Su Europos Parlamento nariu Broniu Rope kalbėjosi Augustinas Raigardas

Užsk. Nr. BR-09

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


gegužės 25, 2020

Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, sergančiųjų skaičius perkopęs net 400 mln. […]

gegužės 22, 2020

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG Keleiviams“ jau ketvirtus metus iš eilės pasiūlys tiesiogines keliones į Lietuvos pajūrio kurortus. Pirmieji traukiniai […]

gegužės 22, 2020

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso dar iki karantino Vilniuje atliktas taršos azoto dioksidu (NO2) tyrimas patvirtino spėjimą – labiausiai užterštos vietos […]

gegužės 22, 2020

Nors pastebimai gausėja vyresnių žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, gretos, dar daugeliui jų tai nepažįstamas pasaulis. 59-erių Kazys iš […]

gegužės 21, 2020

Vilnius amerikiečių tautai, kovojančiai su skaudžiomis koronaviruso pandemijos pasekmėmis, vakar vėlų vakarą išreiškė palaikymą – ant Rotušės fasado nušvito JAV […]

gegužės 21, 2020

Visi esame rizikos lauke, kuriame susirgti galime kiekvienas: ir jaunas, ir senas, ir sveikas, ir ligotas, ir įgalus, ir nedarbingas. […]

gegužės 20, 2020

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių […]

gegužės 20, 2020

Vilniuje, Kaune, Skuode ar Raseiniuose, Londone, Melburne ar Čikagoje – nesvarbu, kur būsite birželio 23 dieną, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas […]

gegužės 20, 2020

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta […]

gegužės 20, 2020

Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nuo gegužės 8 d. iš viso nustatyti 36 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai, susiję […]