Rusija
Faktas:
Pasak karo pramonės pareigūnų, Rusija yra pasiruošusi kovinės parengties būklėje dislokuoti pirmuosius Avangard tipo hipersoninės ginkluotės komplektus.
Diagnozė:
Pastarųjų metų Rusijos norai pasirodyti lyderiais modernios ginkluotės srityje dažniausiai baigdavosi nesėkme ar net tapdavo pretekstu pajuokai (pvz. tanko „Armata“ gedimas parado metu). Tačiau, net ir tai žinant, negalima nekreipti dėmesio į šios šalies karinius pasirengimus.
Hipersoniniai ginklai svarbūs dviem aspektais.
Pirma – tai technologinė naujiena – jų negalima susekti tomis priemonėmis, kaip buvo galima susekti ir, esant reikalui , sunaikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, tad teks kurti ir naujas gynybos priemones. Saugumo užtikrinimas bus dar brangesnis negu iki šiol.
Antra – hipersoninių ginklų formaliai neapima jokia ginkluotės ribojimo sutartis, taigi. Bent jau kol kas, juos galima ne tik dislokuoti, bet ir laisvai pardavinėti. O tai nauja užduotis diplomatams ir strategijų planuotojams.
Šri Lanka
Faktas:
Prezidento rinkimus laimėjo Gotabaya Rajapaksa (Radžapaksa), gavęs apie 52 procentus balsų. Į postą pretendavo net 35 kandidatai.
Diagnozė:
Regiono šalyse niekaip nepabėgsi nuo „šeimyninės rangos“. Politinės valdžios paveldėjimo tradicijų gausu Indijoje, Pakistane, Bangladeše. Ne išimtis ir Šri Lanka. Rinkimus laimėjo ne šiaip sau kandidatas, o buvusio prezidento Mahindos Rajapaksas brolis. Beje, brolis, tikėtina, taps šalies ministru pirmininku. Broliai neblogai sutaria ne nuo šiandien. Šalies kruvino pilietinio karo metais Mahinda buvo prezidentas, o Gotabaya vadivavo ginkluotosioms pajėgoms, kovojusioms prie vadinamuosius tamilų separatistus. Nenuostabu tad, kad tamilai daugiau balsavo už pagrindinį konkurentas Sajitą Premadasą (beje vieno iš buvusių prezidentų sūnų)
Tačiau ne brolystė čia svarbiausia. Balsų pasidalijimas etniniu pagrindu rodo, kad iki tautinės vienybės dar toli – konfliktas tarp singhalų daugumos ir tamilų mažumos savaip tebesitęsia. Karo laiku broliai valdžioje nėra gera naujiena tautinėms mažumoms.
Baltarusija
Faktas:
Parlamento rinkimus tarptautiniai stebėtojai pripažino ne teisingais, o veikiau – „ritualiniais“.
Diagnozė:
Pastaraisiais mėnesiais politinių „signalų“ komentatoriai Vakaruose nutarė, kad Baltarusijos lyderis vėl bijo Maskvos ir Krymo likimo, tad į rinkimus žiūrėjo kaip į Minsko valdžios galimybė parodyti, jog šalis vis tik suka demokratijos link.
Deja, demokratijos eksperimentas (veikiau pseudoeksperimentas) išsklaidė visas viltis, kad šalyje kažkas keičiasi. A. Lukašenkos kritikai turėjo mažai šansų patekti į parlamentą: pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose iš viso buvo uždrausta kandidatuoti. Nieko naujo.
Europai reikia Baltarusijos. Reikia visų pirma todėl, kad ji netaptų dar vienu Rusijos grobiu. Tačiau tokia, kokia ji šiandien – nelabai simpatiškas Europos (vis dar formaliai gerbiančios žmogaus teises) „pirkinys“.
Užsk. Nr. EV-156
