Ukraina
Faktas:
Šalies prezidentas viešai pareiškė remiąs Rytų Ukrainos ateities planą vadinamą „Steinmaier’io“ formule.
Diagnozė:
Taikos planas, trumpai tariant, yra „statusas už taiką“. Numatomas specialaus statuso Ukrainos sudėtyje suteikimas Luhansko ir Donecko regionams mainais į Rusijos pasitraukimą „iš problemos“, tuo pat metu numatoma galimybė regiono gyventojams apsispręsti dėl ilgalaikės ateities.
Plano priešininkai vertina jį kaip šalies išdavystę – Putino planą – kuris galiausiai reikštų minėtų regionų „atidavimą“ Rusijai. Plano šalininkai teigia, kad tai praktiškas kelias baigti brangų varginantį karą, kurio negalima laimėti vien bekompromisiu patriotizmu. Santūresni komentatoriai laiko tai savotiška Ukrainos finliandizacija.
Pats planas yra labai neapibrėžtas – veikiau siūlymai neparemti konkrečia geografija ar datomis, tad kalbėti apie jo rezultatus yra tiesiog spėlionės. Planas tačiau yra tam tikra platforma deryboms, pretekstas apsikeitimui belaisviais, humanitarinėms akcijoms. Galim sakyti – tikimasi pasiekti ne pergalę, bet taiką.
Tačiau lieka reali grėsmė, kad nepergalė gali virsti tik užsitęsusiu karu. Ne paskutinėje vietoje ir Ukrainos prezidento populiarumo klausimas. Atrodo, kad prezidentas siekia būti populiarus tarpe tų, kurie nori ne laimėti ar garbingai žūti, bet kažkaip išgyventi ir žvelgti „tiesai į akys“… Bet ta „tiesa“, tokia atgrasi…
Irakas
Faktas:
Per šalį ritasi socialinių protestų banga. Susirėmimuose su tvarkos palaikymo pajėgomis yra žuvusių.
Diagnozė:
Irakiečiams atsibodo pereinamasis laikotarpis, toks laikotarpis, kuriame pateisinama valdžios anarchija ir socialiniai nepritekliai. Post-didktatoriškas laikotarpis, nesibaigianti pertvarka, savotiška laikinumo nuotaika politikoje veda prie administracijos degradavimo, nepasitikėjimo valstybe ir galiausiai prie tam tikros nevilties.
Būtų klaidinga manyti, kad protestuojama tik dėl gyvenimo komforto stygiaus. Vyriausybė, kuri yra sudaryta, siekiant kiek įmanoma atstovauti įvairius etninius ir religinius interesu, galiausiai neatstovauja nieko. Nafta laimės neatneša, o jei atneša tai tik atskiriems žmonėms.
Liūdniausia tai, kad Irakas, kurtas kaip pavyzdinis planingai kuriamas demokratijos ir gerovės eksperimentas, pasirodo esąs nesėkmingas.
Portugalija
Faktas:
Parlamento rinkimuose daugiausiai balsų surinko socialdemokratai.
Diagnozė:
Portugalijos rinkimų rezultatai įdomūs keliais aspektais.
Pirma. Dar vienoje Europos šalyje rinkimai pasibaigė be aiškaus laimėtojo. Laimėjusi socialdemokratų partija gavo tik šiek tiek daugiau nei trečdalį balsų, antroji – daugiau nei ketvirtadalį. Socialdemokratai tikėjosi daugumos, bet koalicijos derybų neišvengs. Vienintelis realus partneris – komunistai, kurių, tiesa sakant, socialistai nelabai nori.
Antra. Portugalija yra antra po Ispanijos šalis, kurioje „klasikinė“ socialdemokratija stiprėja. Europos socialdemokratijos nuosmukio fone Pirėnų pusiasalis tampa minėtos ideologijos centru. Tiesa, netrūksta sakančių, kad tai veikiau skurdo, o ne gerovės socialdemokratija. Portugalija tampa vis labiau panaši į Graikiją, tad Europai reikia tikėtis veikiau dar vienos problematiškos šalies, o ne sėkmės istorijos.
Užsk. Nr. EV-147
