Rugsėjo 4-5 dienomis jubiliejinį 10-tą kartą vyko tradicinis Aukštaitijos regiono sutartinių atlikėjų festivalis „Sutarjėla“. Sutartinės – daugiabalsė lietuvių liaudies muzika ne tik giedama, bet ir grojama įvairiais tradiciniais instrumentais, 2010 metais įtraukta į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Jau dešimtmetį po Aukštaitijos miestus keliaujantis festivalis dešimtąjam kartui susitiko Aukštaitijos etnografinio regiono sostinėje – Panevėžyje. Šventę organizavo Aukštaičių kultūros draugija bei Panevėžio miesto folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė. Graži šventė sukvietė sutartinių atlikėjus ne tik iš įvairių Aukštaitijos miestų (Biržų, Pasvalio, Zarasų, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Kėdainių, Zapyškio, Kernavės, Utenos paties Panevėžio, kitų Aukštaitijos kampelių), bet ir iš Vilniaus bei Kauno.
Rugsėjo 4 diena buvo skirta jauniesiems sutartinių atlikėjams – skirtingi vaikų folkloro kolektyvai savo programas rodė miesto gyventojams ir svečiams, taip pat mokėsi sutartinių atlikimo paslapčių. Šventę vainikavo šokiai iki paryčių Nepriklausomybės aikštėje.
Šeštadienis, rugsėjo 5 diena, buvo skirta suaugusiųjų kolektyvams. Kolektyvų pasirodymai buvo suskaidyti į atskiras dalis skirtingose miesto erdvėse tarsi siekiant pagerbti mūsų tradicinei kultūrai svarbius objektus: istorinę praeitį, augmeniją bei vandenį.
Šventė prasidėjo ragų sutartinės garsais prie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo, esančios pačioje Panevėžio širdyje. Šventės dalyvius sveikino Panevėžio miesto valdžios atstovai. Po jų buvo giedamos bendros sutartinės bei kolektyvų pasirinktos karinės tematikos giesmės. Gražiai susisiejo pasirinkta vieta – paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui ir karinė tematika sutartinių atlikime. Toliau kolektyvai gražia eisena giedodami šeimos sutartinę „Eisim, broliai, tūta“ patraukė į miesto parką prie šimtamečio ąžuolo. Jo pavėsyje kolektyvai atliko gražiausias sutartines, skirtas augmenijai apdainuoti. Ne veltui ir vienas šventė simbolių yra žolynų vainikas. Iš augmenijos šventė persikelė į vandens sferą – šventė buvo tęsiama Nevėžio Senvagės saloje. Galbūt todėl, dainuojant sutartines, kuriose minimas vanduo, vandens paukščiai, iš dangaus prapliupo lyti kaip iš kibiro su griaustiniais ir žaibais. Taigi galima manyti, jog šventė buvo pašventinta. Prie vaišių stalo, pietų metu taip pat buvo galima išgirsti vaišių sutartinių, o kadangi alus dažnai buvo neatsiejama tradicinių vaišių dalis, neapsieita be sutartinių apie alų.
Galiausiai šventę vainikavo baigiamasis koncertas prie Panevėžio muzikinio teatro. Jame visi dalyvavę kolektyvai atliko po vieną ar du mylimiausius sutartinių kūrinius. Viso renginio metu sutartinės buvo ne tik giedamos, bet ir šokamos, taip pat skudučiuojamos, kankliuojamos. Renginio pabaigoje pagrindinis šventės simbolis – šimtaraštė aukštaitiška juosta perduota Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, kaip ir didžiulė atsakomybė bei pareiga, bendradarbiaujant su, Ignalinos rajono savivaldybe, rajono kultūros ir švietimo įstaigomis, Ignalinos krašto folkloro ansambliu „Čiulbutė“, organizuoti šio unikalaus aukštaičių kultūros paveldo visapusišką pristatymą Ignalinos krašte. Aukštaitijos regiono sutartinių šventė yra įtraukta LR Kultūros minitro patvirtintų tęstinių mėgėjų meno renginių sąrašą ir jau rengiamas projektas – programa Aukštaitijos regiono sutartinių renginių ciklo „Sutarjėla“ Ignalinos krašte.
Humanitarinių mokslų dr. Giedrė Šukytė
Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė (kultūros paveldui)
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija
