birželio 29, 2017
Genovaitė Paulikaitė / manokrastas.lt
Į Jūros upės baseiną netrukus sugrįš neršti lašišos

„Tauragės rajone šiais metais vyksta paruošiamieji darbai – iki 2020 metų bus įrengti trys žuvitakiai: Tauragės mieste, Skaudvilėje ir Lomiuose. Itin svarbu, kad žuvitakis bus įrengtas Tauragėje, nes aukšta tarybiniais metais pastatyta užtvanka trukdo vertingoms žuvims patekti neršti į Jūros upės baseiną, į kurį patenka ir Akmena, ir Šunija, ir kitos upės. Buvo laikai, kai lašišos neršdavo net Bremenos upelyje. Pastačius užtvanką jos nebegali patekti į Jūros aukštupį“, – Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pradėtais darbais pasidžiaugia Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.

Grįžti trukdo užtvankos

Išties, nemaža dalis Lietuvos gyventojų su nostalgija prisimena: prieš gerą pusšimtį metų Lietuvos upės žuvimi buvo nepalyginamai turtingesnės. Mokslininkų teigimu, be žmogaus ūkinės veiklos ir besaikės žvejybos, ypač brakonieriavimo, žuvų išteklius neigiamai paveikė ir statomos užtvankos. Vien Kauno hidroelektrinės pastatymas izoliavo Nemuno baseino aukštupį, buvo prarastas visas Merkio baseinas ir daugelis kitų mažesnių upių. Hidroelektrinės atsiradimo pasekmė – sunaikinta iki 80 proc. žiobrių ir iki 50 proc. lašišinių žuvų populiacijų, nes 25 metrų aukščio užtvanka neleido žuvims grįžti neršti į savo gimtąsias vietas.

Mokslininkai nustatė, kad lašišos neršti grįžta į gimtąsias upes. Teigiama, kad žuvys jas atpažįsta iš kvapo, nes turi išlavėjusius cheminio jutimo organus. „Lašišinės žuvys savo gyvenimo cikle įvairiomis stadijomis migruoja iš gėlo vandens upėse į sūrų jūrose. Ką tik iš ikrų išsiritusios žuvelės pirmuosius tris metus praleidžia augdamos upėse, o tuomet migruoja į jūrą. Čia jos greitai auga ir bręsta, o subrendusios, rudenį grįžta neršti atgal į gimtąsias upes“, – teigia Ekologijos instituto Gamtos tyrimo centro mokslo darbuotojas dr. Saulius Stakėnas.

Žuvininkystės mokslininkai tyrimais nustatė, kad 97 – 99 proc. lašišų suranda savo gimtąsias vietas. Gimtosios upės atpažinimas labiausiai priklauso nuo lašišų populiacijos dydžio ir upės srovės greičio. Todėl kiekviena upė turi savo lašišų populiaciją, o kai kuriais atvejais didesniuose upių baseinuose susidaro lokalus homingas, dėl kurio kartais susiformuoja atskiros populiacijos.

Tačiau žuvims patekti į nerštavietes trukdo tarybiniais laikais, kai su užtvanka nebuvo siejama nei upių ekologinė būsena, nei žuvų ištekliai,  pastatytos užtvankos ir hidroelektrinės. Tokių užtvankų Lietuvoje daugiau 1500.

Žala ekologijai ir ištekliams

Žuvims nepralaidžios užtvankos keičia upių aukštupių ekologinę būklę. Mokslininkų pastebėjimu, žuvys pasirengia nerštavietes, išvalydamos tas vietas nuo tam trukdančių upės gyventojų ir augalų. „Esu tyrinėjęs ne vieną žuvitakį. Tyrimai parodo, kad žuvitakių įrengimas labai pagerina upės ekologinę būklę“, – teigia Ekologijos instituto Gamtos tyrimo centro mokslo darbuotojas dr. Saulius Stakėnas. Užtvankos, kuriose statomi žuvitakiai, parenkamos vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis.

2015 m. Žuvininkystės tarnyba kartu su Ekologijos instituto Gamtos tyrimo centro mokslininkai įgyvendino projektą, kurio metu buvo atliekamas efektyvumo įvertinimas Kražantės , Sausdravo ir Vilnios upėse. Projekto tikslas  – padėti migruojančioms žuvims – lašišoms, šlakiams, upėtakiams, kiršliams, žiobriams ir kt. migracijos ir neršto metu pasiekti aukštupiuose esančias neršti tinkamiausias vietas.

Pavasarį žuvų papilvėje po oda buvo implantuojami specialūs akustinį signalą siunčiantys žymekliai. Po operacijos ir adaptacijos laikotarpio žuvys buvo paleidžiamos atgal į tas upes, kuriose jos buvo sugautos. Sausdravo upėje Plungės rajone buvo suženklinta 30 vnt. margųjų upėtakių, Kražantės upėje Kelmės rajone pavyko sugauti ir suženklinti 30 vnt. žiobrių.  Tiriamose žuvų pralaidose Žuvininkystės tarnybos specialistai buvo išdėstę specialius akustinį signalą fiksuojančius imtuvus, kuriais renkami duomenys apie praplaukusias žuvis. Įranga išdėstoma prie žuvitakio ir pačiame žuvitakyje, kad fiksuotų į jį įplaukusią žuvį ir laiką, kurį žuvis ten užtrunka. Surinkti duomenys ir jų analizė parodė, kad žuvitakiai yra efektyvi priemonė, padedanti žuvims laisvai migruoti ir sugrįžti į nerštavietes.

Kaip teigia Žuvininkystės tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė,  šiuo metu tarnyba patikėjimo teise valdo 8 žuvitakius. Be šiuo metu Tauragės rajone ruošiamų įrengti trijų žuvitakių, dar numatyti keturi (Lėvens upėje prie Pasvalio ir Akmenių HE užtvankų, Vokės upėje ties Mūro Vokės ir Šventosios upėje prie Anykščių užtvankomis). „Šių septynių praėjimo takų statyba finansuojama Europos žuvininkystės fondo lėšomis, skiriant 2 mln. eurų. Dar 11 žuvitakių planuojama renovuoti ar naujai pastatyti iki 2021 metų. Jų darbai finansuojami iš Sanglaudos fondo. Taigi, gerinant žuvų migracijos sąlygas, iš viso pagal Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą Lietuvoje bus sutvarkyta 18 žuvitakių“, – teigia Žuvininkystės tarnybos vadovė.

„Nors žuvitakio įrengimas nėra pigus dalykas, bet turint galvoje, kad jis tarnauja 30–50 metų, tie kaštai keleriopai atsiperka, – pažymi dr. Saulius Stakėnas. – Žinoma, kol kas dar negalime matyti didelio rezultato, bet po dešimtmečio jis tikrai bus. Neseniai lankiausi Kavarske prie hidroelektrinės, įrengtos ant Šventosios upės. Prieš kelerius metus ten buvo pastatytas žuvitakis. Malonu buvo klausyti sutikto vyresnio žmogaus, kad šioje upėje lašišos, kurios jam buvo tik vaikystės prisiminimas, vėl plaukioja.“

Žuvitakių statyba – nemenkas iššūkis, nes juos galima statyti tik liepos – rugsėjo mėnesiais, kai didžiausias statybų bumas ir didžiausia rangovų paklausa. Tačiau, kaip pastebi Žuvininkystės tarnybos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjas Antanas Gonta,  tarnyba turi ir patirties, ir įgūdžių šiems iššūkiams įveikti.

Poilsiui ir turizmui

Žuvitakis – tai laiptuotas įrenginys, per kurį teka vanduo ir žuvis nuo laiptuko iki laiptuko patenka į viršų. Dažnai vasarą žuvitakio kaskados tampa maudynių vieta.  „Manau, Lietuva nepakankamai išnaudoja lašišinių žuvų nerštą ir turizmo plėtrai. Įrengus žuvitakį praėjusių metų rudenį Vilniuje, Vilnelės upėje, žmonės galėjo matyti, kaip neršia lašišos. Vilnius –

vienintelė Europoje esanti sostinė, kurios centre tekančioje upėje neršia lašišos“, – ragina apie tą reiškinį aktyviau skelbti pristatant Vilniaus unikalumą dr. Saulius Stakėnas.

Share Button


sausio 28, 2020

Seimas fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir juridiniams asmenims nustatė atsakomybę už nemokamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimą prekių ar […]

sausio 27, 2020

Sausio 24–26 d. parodų centre „Litexpo“ (Vilniuje) vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020”. Šių metų paroda […]

sausio 24, 2020

Prieš pusę metų aplinkos ministras paskelbė, jog sustabdė kirtimus Punios šile, tačiau visuomenininkų turima informacija rodo, jog kirtimai toliau vyksta. […]

sausio 23, 2020

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą perkeltų meldinių nendrinukių DNR tyrimai rodo, kad patinėlių ir patelių skaičius tarp jų yra daugmaž […]

sausio 23, 2020

Šiuo metu Viešosios bibliotekos sienas puošia šviesių, šiltų, žaismingų spalvų paveikslai – tai kraštietės Marytės Elenos Tauškėlienės tapybos darbai, kuriuos  […]

sausio 23, 2020

Atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose nebus – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba uždegė raudoną šviesą jos įrengimui miesto teritorijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant […]

sausio 17, 2020

Sausio 15 dieną Tauragėje viešėjo Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvoje atstovai. Susitikimų su savivaldybės vadovais, specialistais, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos atstovais […]

sausio 17, 2020

Š. m. sausio 10 d. Tauragės jaunimą vėl subūrė jau trečią kartą Tauragėje organizuoti jaunimo apdovanojimai TAJA. Kultūros rūmuose vykusiame […]

sausio 17, 2020

Artėjant vasario 16-ąjai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Valstybės pažinimo centras dovanoja šešiolika edukacinių užsiėmimų ir drauge kviečia švęsti visą šalį! […]

sausio 16, 2020

Siekiant didesnio gyventojų saugumo ir stiprinant saugos reikalavimus, nuo sausio 1 d. dienos įsigalioja griežtesnė suskystintų naftos dujų balionų naudojimo […]