lapkričio 17, 2017
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija
Ką slepia kertinės miško buveinės

Vaikščiodami po mišką dažnai galime pamatyti lenteles su užrašu „Kertinė miško buveinė“. Žengiant toliau už šiais ženklais pažymėtų medžių tarsi patenkame į žmogaus pamirštą miško vietą, kur klesti gamta. Dera šimtamečiai medžiai, apaugę samanomis. Savo gyvenimą baigę augalai čia pat virsta ir trūnija. Kai kuriems netgi gali pasirodyti, kad tai blogos miško priežiūros pavyzdys – juk džiūsta šimtamečiai ąžuolai ir niekas jų nenupjauna. Kodėl šios miško vietos paliktos likimo valiai? Taigi, ką reiškia užrašas „Kertinė miško buveinė“? Kas ji?

Kertinė miško buveinė (KMB) – žmonių veikla nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Raudonos linijos žymi buveinės kraštus, o mėlyni trikampiai – buveinės centrą. Gali būti išskiriamos ir Potencialios kertinės miško buveinės (PKMB). Tai teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.

Seni šimtamečiai ąžuolai, senos pušys, gyvi medžiai senoliai ir negyvi stuobriai, bei didžiulė gausa virtuolių, taip pat įvairios puvimo stadijos mediena – tai pagrindiniai kertinių miško buveinių bruožai. KMB trumpiniu žymimą buveinę sudaro ne tik išvardinti biologiniai, bet ir kraštovaizdžio elementai, tai yra vandens tėkmės, šaltiniai, akmenys, griovos, šlaitai, smėlio kopos.

Nors kertinės miško buveinės idėja gimė Švedijoje, tačiau ilgainiui ji pritaikyta ir naudojama ir kitose šalyse. Tokių buveinių Lietuvos miškuose yra daug ir visos jos yra unikalios, bei savitos – su sava augmenija ir gyvūnėlių gausa. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kertinė miško buveinė yra apleistas, netvarkingas, pilnas yrančių, nukritusių medžių ir jų šakų miško plotas. Tačiau tai netiesa. Kertinė miško buveinė – natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims.

Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius. Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas. Dažniausiai kertinės miško buveinės užima labai nedidelį plotą, kuris daugiau simboliškai saugo paskutinius senųjų miškų pėdsakus. Tačiau yra ir pakankamai stambių buveinių, sudarančių 10 ar 20 ha plotus. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų. Buveinių specializuotosios rūšys (kerpių, samanų, grybų, indučių augalų, moliuskų) dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšys dažniausiai negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla.

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai KMB atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko. Dažniausiai buveinei išsaugoti yra tikslingiausia nevykdyti joje jokių ūkinių priemonių.

Kertinės miško buveinės svarbios ne tik kaip pirmykščių miškų liekanos, retų organizmų radavietės, bet ir kaip potencialios jiems gyventi tinkamos teritorijos. Jas būtina saugoti. Tikėkimės, kad ateityje tokių teritorijų tik daugės, o jų plotai plėsis.

Share Button


birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 16, 2020

Apibendrinus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Lietuvoje paaiškėjo, kad nacionalinė populiacija, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo bent […]

birželio 12, 2020

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

gegužės 20, 2020

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių […]

gegužės 15, 2020

Seimas po pateikimo pritarė trim įstatymo pataisoms, nustatančioms, kad medžioklėje naudojamos leistinos ir draudžiamos priemonės būtų reglamentuojamos tik įstatymu. Taip […]

gegužės 12, 2020

Stebėdamos kol kas pasyvią aukščiausių politikų reakciją į aplinkos ministro K. Mažeikos veiksmus bei atsainią pačios ministerijos poziciją, aplinkosaugos NVO […]

gegužės 6, 2020

Kol visų dėmesys sutelktas į karantiną, vėl užsimota kirsti Punios šilą. Nepaisant to, kad balandį įsigaliojus teismo sprendimui rezervatas šiame […]

gegužės 6, 2020

Aplinkos ministerija palaiko nemokamos mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ kūrėjų naują iniciatyvą skatinti žmones trumpus atstumus mieste įveikti pėsčiomis ir skaičiuojant nueitus žingsnius auginti virtualius medžius. […]

balandžio 27, 2020

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė dar 5 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis. Rangos darbus per 2020 metus planuojama […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 9, 2020

Šiomis dienomis Seime skubos tvarka priimami įstatymai vienaip ar kitaip keičia mūsų gyvenimą – dabartinį momentinį ir tą, kuris seks […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]

balandžio 8, 2020

Paaiškėjo daugiau nei dvejus metus trukusio mokslinio tyrimo rezultatai, kurio metu nustatyta, jog lietuviškos meldinės nendrinukės žiemoja toliau nei manyta […]

balandžio 7, 2020

Nė vienai iš šalių neapskundus teismo sprendimo šiandien įsigaliojo prieš mėnesį priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl Punios šilo […]

balandžio 6, 2020

„Visi sutinkame su nuomone, kad po pandemijos sukeltos krizės pokyčių bus tiek versle, tiek ekonomikoje, tiek ir aplinkosaugoje. Šiuo sudėtingu […]

balandžio 2, 2020

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip […]

kovo 25, 2020

Į interneto erdvę persikeliant mokytojams ir vaikams gamtininkų sukurta nemokama jaunųjų gamtos reindžerių platforma sparčiai populiarėja. Per savaitę platformoje apsilankė […]

kovo 23, 2020

„Pasaulis Žemės dieną  pasitiko karantine, užsidaręs, sulėtėjęs, sustojęs. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ne savo noru. Sustoti jį privertė pati […]