17 lapkričio, 2017
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija

Ką slepia kertinės miško buveinės

Vaikščiodami po mišką dažnai galime pamatyti lenteles su užrašu „Kertinė miško buveinė“. Žengiant toliau už šiais ženklais pažymėtų medžių tarsi patenkame į žmogaus pamirštą miško vietą, kur klesti gamta. Dera šimtamečiai medžiai, apaugę samanomis. Savo gyvenimą baigę augalai čia pat virsta ir trūnija. Kai kuriems netgi gali pasirodyti, kad tai blogos miško priežiūros pavyzdys – juk džiūsta šimtamečiai ąžuolai ir niekas jų nenupjauna. Kodėl šios miško vietos paliktos likimo valiai? Taigi, ką reiškia užrašas „Kertinė miško buveinė“? Kas ji?

Kertinė miško buveinė (KMB) – žmonių veikla nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Raudonos linijos žymi buveinės kraštus, o mėlyni trikampiai – buveinės centrą. Gali būti išskiriamos ir Potencialios kertinės miško buveinės (PKMB). Tai teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.

Seni šimtamečiai ąžuolai, senos pušys, gyvi medžiai senoliai ir negyvi stuobriai, bei didžiulė gausa virtuolių, taip pat įvairios puvimo stadijos mediena – tai pagrindiniai kertinių miško buveinių bruožai. KMB trumpiniu žymimą buveinę sudaro ne tik išvardinti biologiniai, bet ir kraštovaizdžio elementai, tai yra vandens tėkmės, šaltiniai, akmenys, griovos, šlaitai, smėlio kopos.

Nors kertinės miško buveinės idėja gimė Švedijoje, tačiau ilgainiui ji pritaikyta ir naudojama ir kitose šalyse. Tokių buveinių Lietuvos miškuose yra daug ir visos jos yra unikalios, bei savitos – su sava augmenija ir gyvūnėlių gausa. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kertinė miško buveinė yra apleistas, netvarkingas, pilnas yrančių, nukritusių medžių ir jų šakų miško plotas. Tačiau tai netiesa. Kertinė miško buveinė – natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims.

Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius. Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas. Dažniausiai kertinės miško buveinės užima labai nedidelį plotą, kuris daugiau simboliškai saugo paskutinius senųjų miškų pėdsakus. Tačiau yra ir pakankamai stambių buveinių, sudarančių 10 ar 20 ha plotus. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų. Buveinių specializuotosios rūšys (kerpių, samanų, grybų, indučių augalų, moliuskų) dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšys dažniausiai negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla.

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai KMB atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko. Dažniausiai buveinei išsaugoti yra tikslingiausia nevykdyti joje jokių ūkinių priemonių.

Kertinės miško buveinės svarbios ne tik kaip pirmykščių miškų liekanos, retų organizmų radavietės, bet ir kaip potencialios jiems gyventi tinkamos teritorijos. Jas būtina saugoti. Tikėkimės, kad ateityje tokių teritorijų tik daugės, o jų plotai plėsis.


3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

30 birželio, 2025

Pirmadienį Pietų Europą užklupo alinančio karščio banga, valdžios institucijos įspėjo apie pavojų sveikatai ir galinčius kilti miškų gaisrus. Prancūzijoje, Italijoje, […]

16 birželio, 2025

Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo […]

14 birželio, 2025

Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins […]

12 birželio, 2025

Vasario 1 dieną Anykščių rajone vyko įstaigos organizuotas automobilių renginys, per jį daugiau nei 90 dalyvių savo transporto priemonėmis važiavo […]

10 birželio, 2025

Paramos laukia visa Lietuva Nors saulės elektrinės Lietuvoje jau nebėra naujiena, kiekvienas naujas kvietimas gauti paramą sukelia tarsi tikrą sujudimą. […]

5 birželio, 2025

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija […]

5 birželio, 2025

Ketvirtadienį Pasaulinės aplinkos dienos proga apdovanoti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, ne vienerius metus skyrę aplinkosaugai. Už ilgametę […]

3 birželio, 2025

Kanadoje liepsnojančių didelių miškų gaisrų dūmai per Atlantą pasiekė Europą. Ateinančiomis dienomis į žemyną atslinks daugiau dūmų debesų, Redinge pranešė […]

3 birželio, 2025

Atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, pareikšti įtarimai dabartiniams Neringos savivaldybės nariams Aušrai Mikalauskienei ir […]

27 gegužės, 2025

Šalčininkų rajone antradienį pasieniečiai užfiksavo iš Lietuvos pusės prie sienos su Baltarusija atėjusią mešką. Gyvūną pasieniečiai pamatė per vaizdo stebėjimo […]

10 gegužės, 2025

Šeštadienį į Fabijoniškėse vykusią krūmų sodinimo talką susirinko kaip niekada daug talkininkų. Vilniečiai apie 2,5 tūkst. krūmų pasodino vos per […]

7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

30 balandžio, 2025

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad keturiems buvusiems ir esamiems Marijampolės, Joniškio, Birštono ir Druskininkų savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai […]

Regionų naujienos